Automobilio stovėjimo vieta po daugiabučiu šiandien sudaro apie 10 procentų būsto kainos – Vilniuje ji svyruoja nuo 10 iki 30 tūkstančių eurų už vieną vietą automobiliui. Dabar siūloma šią tvarką keisti ir pardavinėti automobilių parkavimo vietų nebeleisti. Kitaip tariant, perki butą – gauni vietą automobiliui. Plačiau apie šią idėją papasakojo aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
„Iš tiesų, projektuojant daugiabučius namus, projektuojant butus, yra privaloma numatyti tam tikrą skaičių automobilių stovėjimo vietų, tad šitas pasiūlymas skirtas tam, kad ne tik projekte tai būtų numatyta, bet ir gyvenime užtikrinta, kad butai turėtų tą privalomąjį, minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių, nes, šiuo metu, juos suformavus kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus – jie išeina į civilinę apyvartą ir nebėra užtikrinamas butams tas minimalus, privalomas ir būtinas skaičius“, – kalbėjo ji.
Pasak D. Veličkaitės-Matusevičės, dabartinė tvarka kelia tam tikras problemas.
„Žmonės automobilius turi, jie juos tada stato gatvėse, viešose erdvėse, jeigu nėra vietų – netgi pievelėse ar dar kažkur. Tam ir yra projektuojamas tas privalomųjų vietų skaičius, taigi, susiejus tai su namo gyventojų nuosavybe ir nesudarius sąlygų tam tapti atskiru verslo objektu, užtikrinsime, kad butai turėtų tas parkavimo vietas“, – aiškino aplinkos viceministrė.
Statybų bendrovės naujovių nepalaiko
Nekilnojamojo turto plėtotojai sako, kad, įvedus dabar siūlomą tvarką, nekilnojamasis turtas, tai yra butai, pabrangtų mažiausiai 10 procentų, o dėl to, kaip yra manoma, sumažėtų ir dalies gyventojų galimybės įsigyti būstą. Vis dėlto, Aplinkos ministerija tokius argumentus atremia.
„Aš taip gal pasakyčiau: buto kaina reali yra tokia, už kiek gyventojai jį perka – kada jie perka butą be automobilio stovėjimo vietos, tai, greičiausiai, jau yra sąnaudos įskaičiuotos į to buto kainą, į to buto vertę ir čia yra tik papildomas argumentas arba derybinis objektas pirkimui, bet, iš tikrųjų, gyventojai perka už tiek, už kiek perka.
Čia, šiuo atveju, turime suprasti, kad ta kokybinė kartelė, kurią nustatome patys, susitarę, koks yra minimalus poreikis tų stovėjimo vietų – ji turi būti išlaikyta ir toliau“, – teigė D. Veličkaitė-Matusevičė.
Ji atkreipė dėmesį ir į dar kelis svarbius dalykus.
„Neretu atveju, požeminio parkavimo patalpos yra pritaikomos ir kaip priedangos ekstremalios situacijos atvejais, tad tai turi būti bendrai prižiūrima patalpa. Dar vienas aspektas yra ir tas, kad yra reikalaujama pritaikyti dalį automobilių stovėjimo vietų skaičių asmenims su negalia, taigi, jeigu tos parkavimo vietos po to tampa civilinės apyvartos objektu, yra parduodamos ir tas poreikis nėra užtikrinamas – asmenys neberanda, kur būtų galima statyti automobilius.
Yra daug bendrų poreikių ir tie bendri poreikiai turi būti administruojami bendrai“, – teigė D. Veličkaitė-Matusevičė.
Kiek realu, kad pokyčiai įsigalios?
Kaip teigė D. Veličkaitė-Matusevičė, šis pasiūlymas – tai sudėtinė pakeitimų dalis, kuriais yra sprendžiamos paskirties problemos.
„Kyla labai daug klausimų, tad užduotis mūsų yra išspręsti tuos klausimus, kurie kyla, pavyzdžiui, dėl daugiabučių vadinimo viešbučiais arba iš vienbučių vertimo į daugiabučius. Išsikėlėme uždavinį išspręsti šiuos neaiškumus ir šis pasiūlymas yra tik viena iš sudėtinių dalių, kaip spręsti, kad ir paskirtys būtų tinkamai suformuotos, ir po to tinkamai naudojamos tos patalpos“, – teigė ji.
Pašnekovė atskleidė, kad šiuo metu ministerija vertina gautas pastabas, o siūlomus sprendimus ir projektų paketą jau yra pateikusi derinimui.
„Dar viskas yra vertinimo procese“, – teigė D. Veličkaitė-Matusevičė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
