Plėtotojai priversti didinti kainas
Laidoje „Piniginiai reikalai“ „Eikos“ plėtros direktorius Martynas Žibūda kalbėjo, kad pandemijos poveikis NT rinkai greičiau teigiamas nei neigiamas, vis dėlto vien džiaugtis didžiule paklausa ir augančiomis kainomis negalima.
„Iš vienos pusės galėčiau šypsotis ir džiaugtis, kad iš tikro pardavimai labai auga, pirkėjai yra labai aktyvūs. Tarkime pastarieji du mėnesiai, sausis-vasaris, net trečdaliu viršija praeitų metų jau ir taip rekordinius pardavimus. Nuo kovo ir balandžio prasidėjo tas visiškas kritimas, tai kai užfiksuosime šių metų kovą ir balandį, statistiškai augimas bus dar didesnis. Iš vienos pusės labai graži ir plėtotojams miela situacija.
Per vasarį pardavėme virš 70 butų, ko niekada nesame istoriškai padarę, bet iš kitos pusės matome, kad pirkėjai yra daug aktyvesni negu pardavėjai, nes tiesiog plėtotojai nebespėja tiekti tiek butų, jų pastatyti, o tai jau kelia tam tikras įtampas.
Pavyzdžiui, 9-12 mėnesių neparduotų butų sandėlis šiuo metu yra sumažėjęs iki 4 mėnesių. Reiškia, jei vystytojai ir plėtotojai netiektų jokių naujų projektų, tai tie laisvi butai, kurie šiuo metu yra rinkoje, būtų parduoti per keturis mėnesius. O tai šioks toks iškreipimas rinkoje. Tai, žinoma, ir turi įtakos būsto kainai. Plėtotojai yra priverst kelti kainas ir taip mažinti paklausą“, – paaiškina M. Žibūda.
Sutaupytus pinigus investuoja į NT
Finansų konsultantas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė, kad pandemija suveikė ne klasikiniu variantu. Tai lėmė didelis pinigų kiekis rinkoje, kurių žmonės dėl pandemijos negalėjo išleisti.
„Pinigų kiekis didėjo dėl to, kad atlyginimai augo. Visi baiminasi, kad pinigų spausdinimas gali atsiliepti neigiama prasme tuo aspektu, jog pinigų vertė pradeda mažėti. Nors infliacijos rodikliai rodo, kad infliacija yra normos ribose ir ji nėra kažkokia kosmiškai didelė, bet iš kitos pusės visi intuityviai supranta, kad ECB ir kitų centrinių bankų politika spausdinti pinigus lemia tai, kad pinigų vertė gali sumažėti ateityje. Tai lemia, kad žmonės pradeda investuoti, o tos investicijos pasaulyje krypsta į įvairias turto klases, bet Lietuvoje, kadangi NT yra pati populiariausia investicinė priemonė, mes matome labai didžiulį suaktyvėjimą“, – teigė M. Dubnikovas.
Finansų konsultanto teigimu, jei būstas perkamas kaip investicija į nuomą, tuomet tai visai tvaru. Tačiau padaugėjo perkančiųjų ir būstą atostogoms.
„Šiek tiek ryškėja tendencija, kad uždarius sienas, atsiradus sunkumams keliauti į egzotines šalis, iš tiesų populiarėja investicija į Lietuvos pajūrį. Turtingųjų miestai, tai yra Vilnius, Kaunas perka antrąjį būstą. (…) Šiai dienai akivaizdu, kad indėlio nepadėsi, palūkanų kažkiek gausi, bet jos mažos. Vienas dalykas – investicija nuomai. Kitas dalykas – bandymas kompensuoti negalėjimą išvažiuoti į užsienio šalis paturistauti lemia, kad mes perkame būstą Lietuvos pajūryje. Tai žvelgiant į priekį, pirmas variantas, kur perkama nuomai, jis yra daugiau mažiau tvarus. Antras variantas, kai perkamas būstas atostogoms tam, kad vasarą būtų galima išvažiuoti, atrodo ganėtinai keistai, nes prieš tai tas būstas buvo mažai kam įdomus. Šioje vietoje, kai baigsis pandemija, pasirodys kaip skirtingi sprendimai davė skirtingus rezultatus“, – laidoje kalbėjo M. Dubnikovas.
M. Žibūdos pasakojimu, „Eika“ klientus skirsto į 7 pirkėjų grupes. Didžiausia jų – investuotojai, kurie anksčiau sudarė apie 35 proc. visų pirkėjų. Tačiau dėl įvesto pirmojo karantino ši grupė susitraukė, stebėjo, kaip keisis būsto rinka ir sugrįžo tik rudenį. Nurodoma, kad mažiausiai karantinas įtakos padarė vienišių pirkėjų grupei.
„Mūsų duomenys rodo, kad 4 iš 10 pirkėjų yra žmonės perkantys būstą už savo pinigus. Tai nėra skolinti pinigai. Tikrai matome, kad žmonės turi pinigų ir jie sprendžia problemą pinigų saugumo, vertės problemą. Kai ekonomistai kalba, kad bus klausimų dėl pinigų vertės, jie renkasi tai, kas jiems atrodo saugu. O būstas yra tas investicinis objektas, kuris jų akimis yra saugus. Neskaitant to, kad statistiškai būsto vertė auga per metus 5-6 proc. tai net nupirkęs būstą ir jo neišnuomavęs, jau gauni tam tikrą vertės prieauglį“, – pastebėjo M. Žibūda.
Būstas didmiestyje gali tapti turtingųjų privilegija
„Eikos“ plėtros direktorius primena, kad iki šiol būsto kaina per metus augo lėčiau nei didėjo uždirbančiųjų pajamos. Tačiau matoma tendencija, kad tai gali pasikeisti.
„Šiuo metu yra tas momentas, kai būstas, galbūt, pradės brangti greičiau nei pajamos augti. Matau tokią grėsmę, nes pasiūlos ir paklausos santykis yra tikrai išsibalansavęs. Plėtotojai susiduria su vystymo problema Vilniaus mieste – laukiame naujojo bendrojo plano, jo vis dar nėra. Labai daug investicijų ir sklypų jau suplanuotų, bet laukia žalios šviesos, kuri įsidegs, duok Dieve, birželio mėnesį.
Yra infrastruktūros įstatymas, kuris keičia žaidimo taisykles, atsiranda papildomų investicijų, jau nekalbant apskritai apie tai, kad viešais diskursas, derinimas savivaldybėje su kaimynais, institucijomis labai prailgėja. Plėtotojai šiai dienai yra išnaudoję savo aruodus, praktiškai jau paskelbę, ką buvo susiprojektavę. Staiga taip kaip auga paklausa imti ir greitai pristatyti naujų butų tikrai nėra lengva“, – laidoje sakė pašnekovas.
Finansų konsultanto teigimu, Lietuvoje prasideda procesas, kuris anksčiau buvo Austrijoje ir Šveicarijoje. Didmiesčiuose būstą įsigyti galės turtingieji, o vidutines pajamas uždirbantiesiems būsto teks dairytis mažesniuose miestuose.
„Be abejo rinka kaista. Galima pajuokauti, kad gamta visose sistemose viską sutvarko. Šioje vietoje, kai matome rekordines aukštumas, reiškia kažkas iš rekordinių aukštumų turės iškristi, nes nebūna taip, kad grafikai tik į vieną pusę juda. Kada tai bus, sunku pasakyti, bet kol kas pagal tai, kaip vyksta prekyba ir kiek yra pinigų rinkoje, ko gero, kad tokia tendencija turėtų tęstis ir tai formuos kitą tendenciją.
Nepaisant to, kad iš tiesų atlyginimai augo greičiau nei NT kaina, bet reikia suprasti, kad atlyginimų augimas buvo paskatintas MMA daugiausiai, už kurią nebuvo prieš tai galima įsigyti NT ir netgi jai padidėjus, tikriausiai, negalima įsigyti. Matyčiau tendenciją, kad Lietuvoje matysime procesą, kuris buvo prieš 50-60 metų, po Antrojo pasaulinio karo, Austrijoje, Šveicarijoje, kur NT tampa neprieinamas mažas arba netgi vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Jis prieinamas turtingiems žmonėms ir investiciniams fondams. Greičiausiai išskirtinai didmiesčiuose matysime tokį procesą, kad NT taps turtingų šeimų ir investicinių fondų privilegija, o mažesniuose miestuose ir priemiesčiuose už tą vidutinį atlyginimą būstą bus galima įsigyti“, – prognozuoja analitikas.
Pasiteiravus, ar nebus taip, kad būstas turtingųjų privilegija taps tik Vilniuje, M. Dubnikovas pridūrė, kad ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje žmonės turi reikšmingas santaupas.
„Be abejo pats didžiausias kaupimas bus sostinėje ir įtampa ten bus didžiausia dėl to, nes net jeigu žmogus gyvenantis regione siekia išlaikyti savo santaupas ir galvoja apie būstą nuomai, tikrai pasvarsto, kur tos nuomos galėtų gauti daugiausia. Daugiausia galima gauti sostinėje. Netgi regione kaupiantis pinigus žmogus, dažnai perka būstą sostinėje“, – nurodė analitikas.
Visgi M. Dubnikovas pabrėžia, kad apie susiformavusį burbulą kalbėti dar nereikėtų, nes dėl centrinių bankų politikos pinigų tiekimas į rinką išlieka stiprus. Burbulą gali suformuoti pora grėsmių.
„Iš tiesų kol kas to burbulo nesimato, nes tą situaciją palaiko žmonių pajamos. Jos pakankamai didelės ir tam, kad kalbėtume apie NT burbulą, kainų sprogimą, reikėtų kelių dalykų. Pirmas, jeigu matytume reikšmingai dar labiau didėjančią bedarbystę, žmonių atleidimus ir negalėjimą atsiskaityti už būsto paskolas. Antras dalykas, kuris šiandien dienai daug grėsmingesnis ir, kuris po truputį telkiasi, tai yra infliacijos augimas ir potencialiai palūkanų augimas. Tai reikštų, kad įmokos už būstą padidėtų daugiau ir dalis šeimų nebegalėtų padengti paskolos. Tačiau daug NT yra perkama už grynus pinigus, skirtingai nuo 2008 metų“, – nurodė M. Dubnikovas.
