Įvardijo pokyčių priežastis
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius paaiškino, kokiu tikslu ir dėl kokių priežasčių buvo imamasi naujienų, apie kurias nekilnojamojo turto sektoriuje kalbama šiandien.
„Plėtotojai, dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl savo, bet ir dėl valstybės institucijų veikimo arba netinkamo veikimo, nesugebėjo pabaigti projektų ir dalis pirkėjų liko nusivylę ir negalintys valdyti savo turto ar net pabaigti projekto, įsirengti būsto.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nusprendė, kad toks būdas – įpareigoti parduoti turtą tik šimtaprocentinio baigtumo – sumažins tų rizikų, nes iki šiol buvo praktika, kad plėtotojas gali objektą parduoti nepilnai pabaigęs, tarkime, 85 procentų baigtumo, tada sudaryti notarinę sutartį ir tą baigtumą išpildyti per likusius kelis mėnesius arba pats žmogus tą baigtumą tam tikrais etapais pabaigdavo.
Ką tai reikšdavo? Tai reikšdavo, kad turtas būdavo gaunamas greičiau, žmogus galėdavo greičiau įsirengti savo butą“, – teigė jis.
Tiesa, tokiais atvejais, ir butų kaina būdavo žemesnė. M. Statulevičius pasakė, kodėl ir kiek stipriai butų kainos galėtų kilti dabar, įsigaliojus naujovėms.
„Jeigu turtas parduodamas 85 procentų baigtumo ir 100 procentų baigtumo – natūralu, kad tas 15 procentų savyje turi tam tikrus kaštus – buto įrengimo, apdailos tam tikrus dalykus, kurie kainuoja. Būtent tie kaštai ir prisidės“, – teigė M. Statulevičius.
Pasak pašnekovo, kiek tiksliai tai pakeis būsto kainą – pamatysime kiek vėliau.
„Tai pamatysime turbūt šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, kadangi reikia priminti, kad šis reikalavimas galioja tiems objektams, kuriems statybą leidžiantis dokumentas yra gaunamas po šių metų sausio 1. Tai reiškia, kad tai yra tik tie projektai, kurie sausio mėnesį gauna statybos leidimą, pradeda tam tikrus pasiruošimo, rangos darbus“, – tvirtino jis.
Tiesa, tam tikri preliminarūs skaičiavimai jau yra.
„Mūsų vertinimu, vidutiniškai vidutinės klasės butui prisidės nuo 5 iki 10 tūkstančių eurų. Reikia suprasti, kas pasikeis iš vystytojo perspektyvos – kuo didesnio baigtumo turtą mes parduodame, tuo ilgiau tame projekte plėtotojas naudoja skolintas lėšas. Jeigu jis naudoja skolintas lėšas, daro tuos darbus – tas laikas kainuoja. Kainuoja palūkanas, kainuoja administravimą, kitus kaštus. Tas bus perkeliama ant galutinio pirkėjo pečių ir tą padidėjimą mes pamatysime turbūt metų perspektyvoje“, – teigė M. Statulevičius.
Kaip teigė M. Statulevičius, praėjusių metų pabaigoje ir patys plėtotojai ėmėsi tam tikrų veiksmų.
„Nemažai plėtotojų stengėsi praeitais metais gauti statybą leidžiantį dokumentą, užfiksuoti tą galimybę statyti ir parduoti pagal buvusią tvarką, ir turėti lankstumą – ar jie siūlys šimtaprocentinį baigtumą, ar ten 90 procentų baigtumą. Tai lieka jų pasirinkimui ir susitarimui su pirkėju“, – teigė jis.
Šimtaprocentinį būsto baigtumą dažnas supranta klaidingai
Įžvalgomis apie šimtaprocentinio baigtumo būstą su LNK pasidalijo ir „Glimstedt“ teisininkė Daiva Čekanavičienė.
„100 procentų būsto baigtumas reiškia, kad statytojas tiesiog pastatė visą statinį, pagal patvirtintą ir parengtą projektą, ir statybą leidžiantį dokumentą. Tai nereiškia, kad pirkėjas gauna pilnai įrengtą, kaip mes dažnai įsivaizduojame, būstą „iki raktų“. Nereiškia, kad jis bus su grindimis, su plytelėmis, su nudažytomis sienomis ir panašiai. 100 procentų baigtumas, vis tik, yra tai, kad statytojas, parengęs projektą, jį įgyvendino“, – aiškino teisininkė.
Tiesa, patys plėtotojai mini, kad tokį įstatymą priimdami politikai – jame paliko nemažai spragų. D. Čekanavičienė pakomentavo ir jas.
„Šitas pakeitimas, iš principo, yra taikomas trijų ir daugiau butų gyvenamiesiems namams, ir patalpoms tuose gyvenamuosiuose namuose, įskaitant ir, pavyzdžiui, komercines patalpas. Tas tikslas, kurio siekė įstatymų leidėjas – jis šioje vietoje yra nepasiektas. Kitas dalykas, šis reikalavimas taip pat taikomas ir gyvenamosioms patalpoms, esančioms kitos paskirties – tarkime, kūrybinių dirbtuvių ar loftų pastatams, tačiau taip pat yra dar numatyta, kad perleidimas šioje vietoje turėtų vykti tik su fiziniais asmenimis, taigi – neaptarti visi juridinių asmenų klausimai. Tai, turbūt, yra tokie ryškiausi neatitikimai“, – pasakojo teisininkė.
Priimant reikalingus sprendimus, politikai kurį laiką nesugebėjo net ir sutarti, kas yra laikoma interjero detale. Pasak teisininkės, tam tikri sprendimai šioje vietoje, vis dėlto, buvo priimti.
„Yra nustatyti minimalūs reikalavimai apdailai ir būtent daugiabučiuose, neaptariant, tarkime, gyvenamosios paskirties patalpų kitos paskirties pastatuose. Tie minimalūs reikalavimai yra tiesiog įprasti – langų, palangių buvimas, išorės durų buvimas ir jie niekaip nesusiję nei su grindų danga, nei su sienų spalva“, – teigė D. Čekanavičienė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
