Už įstatymo projektą balsavo 56, prieš 18, susilaikė 23 Seimo nariai. Galutinis balsavimas dėl NT mokesčio įstatymo Seime numatomas spalio 26 d.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tikino, kad į NT mokestį reikia žvelgti kaip į tvarų pajamų šaltinį savivaldos infrastruktūrai gerinti.
„Siūloma, kad savivaldybės galėtų pačios nusistatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale. Tai taptų analogija ir panašumas su žemės mokesčiu, kuris ir šiuo metu renkamas į savivaldybių biudžetus, o savivaldybės pačios nusistato tarifus panašiuose intervaluose“, – parlamento plenarinių posėdžių salėje teigė M. Lingė.
„Žemė taip yra NT, todėl tokių pačių principų taikymas likusiam NT būtų nuoseklus žingsnis“, – aiškino jis.
Žemės mokesčiui, pasak M. Lingės, savivaldybės netaiko nei minimalaus, nei maksimalaus tarifo, jis vidutiniškai siekia apie 0,09 proc.
„Jei tokia praktika vyrautų ir nustatant NT mokesčio tarifą, pajamų būtų galima surinkti iki 200 mln. eurų. Tai tikrai ženklesnė suma, nei pasiūlyta projekto iniciatorių. Ir, be abejo, atveriant galimybes pačioms savivaldybės modeliuoti tarifus pagal 8 įstatyme numatytus kriterijus“, – sakė politikas.
Tuo tarpu atskirąją opozicijos nuomonę projektui pristatęs Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys sakė, kad patvirtinant pakeitimus BFK, nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Banko argumentus, jog „projektas turi neteisingumo“.
„Tarp skirtingų savivaldybių tam pačiam NT gali susidaryti skirtingi tarifai. Kad vienoje savivaldybėje neturėsi mokėti, kitoje jis vėl atsiras“, – plenarinėje posėdžių salėje sakė V. Gapšys, teigęs, jog pataisos turi būti grąžintos tobulinimui.
Frakcijos vardu pasisakęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius teigė, jog BFK patvirtinti mokesčio patobulinimai sumažins sumokamo mokesčio sumą lyginant su pirminiu projektu.
„Penkiskart sumažiname NT mokestį jei tarifą savivaldybė pasirinks patį mažiausią, 0,05 proc. tarifą. Jos dėl tam tikrų politinių motyvų įprastai mažiausią ir pasirenka“, – savo atliktus skaičiavimus apžvelgė A. Butkevičius.
Pasak jo, leidus savivaldybėse pritaikyti skirtingas medianas būtų pažeistas socialinio teisingumo principas.
„Zarasų savivaldybėje pajamos yra pačios mažiausios tarp visų rajono savivaldybių, nuo Vilniaus miesto skiriasi maždaug 930 eurų. Bet Zarasuose NT mokestį, kurio nemokėjo, mokės, o Vilniuje, kur vidutinės pajamos beveik triskart didesnės, gyventojams NT mokestį sumažinsime“, – kalbėjo parlamentaras.
Parlamento Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) iniciatyva Vyriausybės teiktas įstatymo projektas buvo patobulintas, sudarant galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo.
Numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nusistatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.
Taip pat siekiama suvienodinti tradicinių ir netradicinių religinių bendruomenių lengvatas dėl NT mokesčio, neapmokestinant tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai naudojamą NT.
Pritarta siūlymui dėl NT mokesčio tarifo vėjo elektrinėms
Seimas pritarė ir V. Gapšio siūlymui išsaugoti buvusias reglamentavimo nuostatas ir palikti galimybę savivaldybėms pačioms nustatyti NT mokesčio tarifą vėjo elektrinėms. BFK šiam siūlymui buvo nepritaręs.
Už pasiūlymą balsavo 50, prieš 4, susilaikė 43 parlamentarai.
Tuo tarpu Andriaus Palionio, Jono Pinskaus ir Valiaus Ąžuolo siūlymui neapmokestinti NT, kuris yra naudojamas žemės ūkyje, pritarta nebuvo.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.
