Pasak jo, tai turbūt susiję su tuo, kad būsto kainos daugiau negu pusmetį mažai kinta, o lauktos būsto kainų korekcijos vis dar nėra.
Birželį atlikta gyventojų apklausa rodo, kad 43 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje prognozavo, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, 17 proc. teigė, kad būstas pigs, 33 proc. nesitikėjo didesnių pokyčių, o likę 7 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 26 punktai. Prieš ketvirtį indekso reikšmė buvo 17, o birželį prieš metus – net 77 punktai. Reikėtų priminti, kad būtent prieš metus buvo tas laikotarpis, kai beveik nebuvo likę gyventojų, teigusių, kad būsto kainos per metus mažės. Indekso reikšmė šį birželį liko mažesnė negu visų stebėjimų vidurkis per pastaruosius vienuolika metų.
Antrą ketvirtį didžiausi gyventojų būsto kainų lūkesčių pokyčiai buvo Kauno ir Klaipėdos regionuose. Kauno regione manančių, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, padidėjo nuo 28 iki 43 proc. Tačiau Klaipėdoje galvojančių, kad būsto kaina padidės, sumažėjo nuo 34 iki 21 procento.
Vilniaus regione žmonės išliko didžiausi optimistai dėl būsto kainų ateities – čia 49 proc. apklaustųjų teigė, kad būstas per artimiausius vienus metus brangs.
Manančių, kad būsto kaina mažės, buvo 13 proc., kad nesikeis – 32 proc.
