Ruošia pakeitimus imantiems būsto paskolas

Lietuvos bankas planuoja griežtinti būsto paskolų išdavimo tvarką.

Per porą savaičių ketinama parengti atnaujintus Atsakingojo skolinimo nuostatus, o iki 2016 m. kovo turi būti priimti teisės aktai, perkeliantys Europos Sąjungos Būsto paskolų direktyvos nuostatas.

Įgyvendinus planuojamas idėjas, trumpėtų būsto paskolų išdavimo laikas, griežtėtų sąlygos imant paskolas užsienio valiuta, paprastėtų ir atpigtų galimybė būsto paskolą grąžinti greičiau.

Tuo metu Lietuvos bankų asociacija tvirtina, kad nerimą kelia dažnas teisės aktų keitimas ir galimas jų poveikis ekonomikai.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta DELFI sakė, kad Atsakingojo skolinimo nuostatus keisti planuojama siekiant apsaugoti žmones nuo palūkanų šoko.

„Šiuo metu rinkoje vyrauja itin žemos palūkanų normos, kurios ateityje gali atsistatyti į normalų lygį. Žemos palūkanų normos skatina namų ūkius nepakankamai įvertinti paskolos sąnaudas bei pervertinti savo paskolos grąžinimo galimybes. Todėl atsiranda poreikis užtikrinti, kad namų ūkiai neprisiimtų perteklinių finansinių įsipareigojimų ir būtų tinkamai apsaugoti nuo rizikos, susijusios su galimu palūkanų normų padidėjimu“, - komentavo jis.

Taip pat, pasak S. Krėpštos, šiuo metu galiojantis liberalus maksimalios paskolos trukmės apribojimas, palyginti su atitinkamu reikalavimu kitose valstybėse, leidžia namų ūkiams prisiimti per didelius įsipareigojimus palyginti su pajamomis. Svarstoma nustatyti 25 metų maksimalią paskolos trukmę, šiuo metu būsto paskolą galima imti 40 metų.

Pasak jo, vertinant namų ūkių gebėjimą grąžinti paskolą (kitaip tariant, skaičiuojant rodiklį dėl 40 proc. dydžio įsipareigojimų ir pajamų santykio) turės būti naudojama aktuali, tačiau ne mažesnė nei Lietuvos banko nustatyta palūkanų norma. Šiuo metu naudojama tik dabartinė palūkanų norma, kuri yra istorinėse žemumose.

Lietuvos banko planuoja nustatyti palūkanų normą atsižvelgdamas į ilgojo laikotarpio būsto paskolų palūkanų normų statistiką.

„Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką bei neigiamą ilgos paskolos trukmės poveikį namų ūkių įsiskolinimui, maksimali paskolos trukmė bus trumpinama“, - tvirtino S. Krėpštas.

Taip pat Lietuvos bankas siekia, kad šalies gyventojas turėtų įsiskolinti ne daugiau nei suma, kurią sudaro 6-erių metų asmens pajamos. Dabar gyventojai gali įsiskolinti 11-a metinių pajamų.

Pavyzdžiui, jei vidutinis mėnesio atlygis Lietuvoje pernai paskutinį ketvirtį buvo buvo 553,9 eurų „į rankas“, dabar gyventojai gali įsiskolinti 73 115 eurų. Siekiama, kad maksimali įsiskolinimų suma siektų 39 881 eurų.

Tiesa, planuojama taikyti išimtis daugiau uždirbantiems žmonėms. Pavyzdžiui, jų mėnesio įmoka galėtų būti didesnė nei 40 proc. pajamų.

Leis lengviau grąžinti anksčiau laiko

Nors teisės aktų projektai, kuriais bus perkeliamos Būsto paskolų direktyvos nuostatos bus rengiami antrąjį šių metų ketvirtį, pagrindinės kryptys jau yra aiškios: ketinama nustatyti lengvai vartotojų palyginamos ikisutartinės informacijos formą, keisti paskolų tvarką užsienio valiuta, neleisti paskolos sieti su kitais finansiniais produktais.

„Ketiname apkarpyti galimybes užsienio valiutos riziką perkelti besiskolinančiajam vartotojui. Taip pat ketiname įtvirtinti draudimą sieti kredito sutartis su kitais finansiniais produktais. Mūsų vertinimu, tai padidintų finansinių produktų konkurenciją, taigi - vartotojui padaugėtų pasirinkimo variantų ir sumažėtų finansinių produktų kaina“, - DELFI komentavo Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Žiniasklaidoje buvo aprašyti atvejai, kai Šveicarijos frankais būsto paskolą paėmęs gyventojai turėjo labai daug permokėti dėl pasikeitusio valiutos kurso.

„Mūsų nuomone, vertėtų sudaryti vartotojams palankesnes sąlygas grąžinti paskolas anksčiau laiko – šią nuostatą numatome įteisinti. Pavyzdžiui, ketiname apriboti priešlaikinio kredito grąžinimo mokesčių dydžius ir nustatyti visai rinkai vieningas taisykles, kaip tokie mokesčiai turi būti skaičiuojami“, - sakė jis.

Galės mažiau pasiskolinti

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas abejoja, ar dabar yra tinkamas laikas griežtinti būsto paskolų išdavimo tvarką.

„Būsto paskolas riboja Atsakingo skolinimosi nuostatai, kurie kur kas rimčiau apriboja nei Būsto paskolų direktyva ir šiemet jie bus keičiami. Mums atrodo, kad nesimato burbulo, žmonės skolinasi nedideles sumas, perka nedidelius būstus. Jiems pateikiami skaičiavimai, kas įvyktų, jeigu palūkanos padidėtų maksimaliai. Nežinau, ar dabar laikas tai daryti, kai Europoje siekiama įvairiais būdais skatinti ekonomiką. Toks sprendimas turės įtakos žmonių galimybėms įsigyti būstą ir tai turės įtakos ekonomikai“, - DELFI komentavo jis.

Pasak pašnekovo, sutrumpinus paskolos grąžinimo laiką išaugs mėnesinės įmokos ir žmonės galės pasiskolinti mažesnę sumą.

„Kalbant apie Būsto paskolų direktyvą, tai rimtos problemos nematau, bet mums nerimą kelia dažni pakeitimai. Tam reikia papildomų sąnaudų: reikia suprogramuoti, išaiškinti ir apmokyti žmones“, - kalbėjo S. Kropas.

„Swedbank“ bankas skelbė, kad praėjusių metų pabaigoje vidutinė būsto paskola šalyje siekė 154 tūkst. litų (44,6 tūkst. eurų). 

Didžiausias sumas skolinosi Vilniaus gyventojai – vidutinės būsto paskolos dydis sostinėje šiais metais siekė 207 tūkst. litų (apie 60 tūkst. eurų). Klaipėdos gyventojai būstui vidutiniškai skolinosi 164 tūkst. litų (apie 47 tūkst. eurų), kauniečiai - 144 tūkst. litų (apie 42 tūkst. eurų).