„Mūsų namą „Lietuvos dujos" naudoja kaip laikančią konstrukciją dujų vamzdynui. Priešais mūsų namą yra lygiai toks pats namas, tačiau jo ši įmonė nenaudoja kaip laikančios konstrukcijos dujų vamzdynui. „Lietuvos dujos" pasiūlė, kad mes turime savo lėšomis vykdyti jiems nuosavybės teise priklausančio vamzdyno nuėmimą nuo mūsų namo ir nutiesimą kažkur po žeme. Apsilankęs jų atstovas sakė, kad tai gali kainuoti keliolika tūkstančių litų. Švelniai pasakius kažkoks absurdas mūsų krašte dedasi“, - į DELFI kreipėsi pasipiktinusi namo Darbininkų g. 10 gyventoja.

Ji teigia, jog dabar visi namo butų savininkai pasisako už dujotiekio nukėlimą – pastate yra šeši butai. Gyventojai pastebėjo, kad dujotiekis niokoją namo fasadą: žiema už vamzdžio kaupiasi sniegas, kitais metų laikais – drėgmė, todėl dalis pastato fasado drėksta, atsiranda pelėsis, prie vamzdžio įtvirtinimų – įskilimai.

Bendrovė: sovietmečiu daryta pagal reikalavimus

„Lietuvos dujos“ laikosi pozicijos, jog dujotiekis prie namo tvirtintas sovietmečiu pagal tuomet galiojusias tvarkas. Prie vienų namų dujotiekiai tvirtinti ant fasado, kitiems dujos atvestos po žeme.

„Informuojame, kad gyvenamieji namai Darbininkų g. kvartale, Vilniuje, buvo dujofikuoti 1966 m. Gamtinių dujų skirstymo sistema minėtame kvartale, mažo slėgio antžeminis dujotiekis, kuris yra pritvirtintas prie pastato išorinės sienos adresu Darbininkų g. 10, ir požeminis dujotiekis iki gyvenamojo namo adresu Darbininkų g. 11, buvo įrengti vienu metu pagal Komunalinio ūkio projektavimo instituto parengtą projektą bei priimti eksploatavimui pagal tuo metu galiojančią tvarką“, - laiške gyventojams dėstė „Lietuvos dujų“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, technikos direktorius Tomas Šidlauskas.

Pasak jo, vadovaujantis Energetikos įstatymu, jei jų klientai pageidauja perkelti „Lietuvos dujoms“ priklausantį dujotiekį, turi patys ir sumokėti energetikos įmonei už dujotiekio rekonstravimą ar perkėlimą.

„Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama, - primena T. Šidlauskas. - Papildomai paaiškiname, kad asmuo, užsakovas, norintis perkelti „Lietuvos dujoms“ priklausantį antžeminį dujotiekį adresu Darbininkų g. 10, Vilnius, turi sudaryti sutartį dėl dujotiekio perkėlimo su „Lietuvos dujų“ Vilniaus filialu bei apmokėti visas su dujotiekio perkėlimu susijusias išlaidas, o „Lietuvos dujos“ organizuos perkeliamo dujotiekio projektavimo ir statybos darbų pirkimo konkursą ir nurodyto dujotiekio perkėlimą.“

Mažina namo vertę

Gyventojai teigia, jog norėtų ir toliau naudoti gamtines dujas savo butuose, tačiau dujotiekis jiems apkartina gyvenimą: pastatas atrodo mažiau patrauklus, dėl to mažėja juose esančių butų vertė, pavyzdžiui, norint juos parduoti. Be to, vagys mėgina įlipti į gyventojų balkonus stodamiesi ant dujotiekio, taip pat gyventojams neramu dėl kasdien jų namo siena tekančių dujų kiekių.

„Kaip gali būti, kad privati įmonė "Lietuvos dujos" taip niokoja kitų asmenų privačią nuosavybę ir tyčiojasi rašydama tokius atsakymus. Namui yra taikomi paveldo apsaugos reikalavimai, nes jam daugiau nei 50 metų, jis yra paveldo apsaugos zonoje, o namo fasadas per vidurį subjaurotas dujotiekiu, - pasipiktinusi namo gyventoja Lina. - Turbūt, reiktų kreiptis į advokatus ir į teismus.“

Ji paaiškino, jog namo gyventojų yra išrinkta atstovauti jiems vykdant šio namo renovaciją, dėl to kreipėsi į „Lietuvos dujas“ dėl bendrovei priklausančio dujotiekio. Vamzdynas gali trukdyti ir namo renovacijai, nes yra pritvirtintas prie fasadinės sienos per visą jos ilgį.

Įrodymų apie žalą negavo

„Lietuvos dujos“, paklausta, kodėl atsisako savo lėšomis nukelti skirstomąjį dujotiekį nuo namo fasado, dėsto, jog toks yra įstatymas – kas prašo dujotiekį perkelti, tas ir turi mokėti.

„Šiuo konkrečiu atveju manome, kad esame pasiūlę visus įmanomus variantus namo savininkams ir laukiame jų galutinio sprendimo. Bendrovė nėra gavusi jokių įrodymų, pagrindžiančių namo savininkų tariamai patirtą žalą. Dujotiekis buvo įrengtas 1966 m., vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, o pats namas, mūsų žiniomis, eksploatuojamas jau beveik 60 metų. Bendrovė gerbia tiek vartotojus, tiek trečiųjų asmenų, per kurių nuosavybę eina dujotiekiai, teises ir teisėtus interesus, tačiau išimtinių sąlygų pavieniams subjektams, šiuo atveju Darbininkų g. 10 namo savininkų atžvilgiu, negali ir neketina taikyti“, - teigė bendrovės atstovė spaudai Sigita Petrikonytė – Jurkūnienė.

Teisininkai: žalos galima paieškoti

Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ partneris ir advokatas Egidijus Langys sako, jog darant prielaidą, kad gamtinių dujų sistema ant namo buvo įrengta dar 1966 m. galiojant tuometiniam teisiniam reguliavimui bei buvo priimta eksploatavimui, tai iš esmės reiškia, jog projektas buvo įgyvendintas gavus būtinus ir suderinimus leidimus.

„Natūralu, jog metams bėgant techniniai reikalavimai gamtinių dujų sistemų tiesimui ir rekonstravimui keičiasi, tačiau tai nereiškia, jog tinkamai funkcionuojančias gamtinių dujų sistemas dėl techninių reikalavimų pasikeitimo reikia nedelsiant perdaryti. Be abejo, jei šiandien būtų įrenginėjama ar rekonstruojama dar 1966 metais įrengta gamtinių dujų sistema, jai būtų taikomi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, projektai būtų derinami su pastato savininkais, kas neabejotinai sąlygotų tai, jog gamtinių dujų sistemos tiesimui, perkėlimui, rekonstravimui būtų pasirinkti visai kiti techniniai sprendimai“, - dėsto E.Langys.

Situaciją dėl galimo fasado apgadinimo ir dėl to atsiradusios žalos atlyginimo komentuoja „Avocad“ partneris ir advokatas Jonas Zaronskis.

Civilinis kodeksas numato, jog butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pagrindinės konstrukcijos, o pagrindinėmis pastato konstrukcijomis privalo rūpintis, remontuoti, prižiūrėti butų savininkai. Tai neabejotinai apima ir fasado priežiūrą. Kaip žinia, žalai atlyginti reikia įrodyti visų sąlygų visetą, t. y. žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Teoriškai, esamu atveju, nustatyti žalą, jos dydį būtų nesudėtinga, tačiau kaip nustatyti neteisėtus „Lietuvos dujų“ veiksmus darant prielaidą, jog viskas yra atlikta pagal suderintą projektą dar 1966 metais, būtų sudėtinga“, - mano teisininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (40)