aA
Prieš metus architektūrinės idėjos konkursą laimėjusi „Alberto tilto“ kūrėjų komanda baigė dar vieną etapą – Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto skyrius pritarė pėsčiųjų tilto tarp Upės ir A. Goštauto gatvės projektiniams pasiūlymams, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime.
Pėsčiųjų tiltas per Nerį Vilniuje. „DO architects“ vizualizacija
Pėsčiųjų tiltas per Nerį Vilniuje. „DO architects“ vizualizacija
© Vilniaus miesto savivaldybė

Kaip teigiama, tolesnis šio projekto likimas priklausys nuo plėtros planų abiejose tilto pusėse – tiek buvusioje Edukologijos universiteto, tiek buvusio Lukiškių kalėjimo ir Seimą supančioje teritorijoje.

„Šis tiltas turi tapti svarbia jungtimi tarp dešiniajame Neries krante sparčiai augančių Saltoniškių bei Žvėryno ir kairiajame Neries krante esančių Lukiškių rajono. Tiltas bus statomas, kai valstybės institucijos apsispręs plėtoti ar efektyviau naudoti aplinkines teritorijas – buvusio Edukologijos universiteto miestelį dešiniajame Neries krante bei LRS Seimo kanceliarijai priklausantį sklypą kairiajame, taigi – išaugus potencialių tilto naudotojų skaičiui“, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Anot projektuotojų, įmonių „INHUS Engineering“ ir „DO architects“ grupės, tuo metu, kai dviratis ar paspirtukas Vilniuje vis dažniau naudojamas ne kaip rekreacijos, o kaip transporto priemonė, papildomų kuo trumpesnių jungčių kūrimas tampa prioritetu. Teigiama, kad „Alberto tiltas“ sutrumpintų keliones į miestą ir Šeškinės, Pašilaičių bei Justiniškių gyventojams, rašoma savivaldybės pranešime.

Vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio vertinimu, savivaldybės pastangos rekonstruoti, konvertuoti buvusius pramoninius rajonus miesto centre jau šiandien akivaizdžios matant Saltoniškių rajono atsinaujinimą – čia kuriasi verslo centrai, statomi nauji būstai. Bet, nors yra netoli miesto centro, Saltoniškių rajonas nuo jo atskirtas, ypač jei norima judėti pėsčiomis ar dviračiu.

„Geležinio Vilko tiltas yra pritaikytas miesto greitkeliui, juo juda didelis transporto srautas, kuriam būdinga tarša ir triukšmas neskatina pėsčiųjų ir dviratininkų naudotis šiuo tiltu. Parinkta naujo tilto vieta leis Saltoniškių rajono gyventojams ir darbuotojams pasiekti miesto centrą ramesne Saltoniškių gatve, ši gatvė taps svarbia alternatyvaus judumo ašimi, prie kurios glaudžiasi didelį konversijos potencialą turinti buvusi Edukologijos universiteto teritorija dešiniajame Neries krante. Norisi tikėtis, kad miesto parengtas pėsčiųjų tilto projektas paskatins ir jos atsinaujinimą“, – sakė M. Pakalnis.

Saltoniškių gatve nukreipiami ir pėsčiųjų bei dviračių takai, jungiantys vakarinę miesto dalį su miesto centru, Gedimino prospekto vakarine dalimi. Vakarinėje pusėje tiltas pratęsia esamą dviračių tako liniją, o rytiniame driekiasi link kelių sankirtos, kur pratęsia pėsčiųjų trasą ir įsilieja į dviračių takus.

„Tuo būdu pėstiesiems ir dviratininkams nebelieka poreikio kirsti Geležinio Vilko g. ir Narbuto g. žiedo, jų eismo sąlygos tampa komfortiškesnės, saugesnės“, – komentavo vyriausiasis miesto architektas.

Kairiajame upės krante tiltas veda į šiuo metu neužstatytą Seimo kanceliarijai priklausantį sklypą – dar vieną teritoriją, kurios panaudojimo planai galėtų tapti motyvu įgyvendinti tilto projektą.

„DO architects“ vizualizacija
„DO architects“ vizualizacija

Projektuotojai (projekto vadovas Justas Petkevičius, architektai Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Daugėlienė, Ignas Uogintas), suplanavo 109 m ilgio, 13 m pločio pėstiesiems ir dviratininkams skirtą tiltą. Minimalistinės architektūrinės išraiškos medinis arkinės konstrukcijos tiltas tarsi sudarytas iš dviejų persipinančių elementų, jungia krantus keturiuose taškuose – apatines ir viršutines krantinių terasas.

Patogesniam dviratininkų, žmonių su judėjimo negalia ir šeimoms su vaikų vežimėliais skirtingų lygių dešiniajame upės krante patekimui į apatinę krantinės terasą pritaikoma esama nuovaža, o kairiajame krante šalia tilto numatoma nauja nuovaža, sujungianti viršutinę krantinės terasą su apatine.

Medinės klijuoto medžio konstrukcijos kuria dekoratyvų fasadą, apžvelgiamą ne tik iš tolimesnių perspektyvų, bet ir iš žemutinės krantinės terasos, – architektai šią medžiagą parinko atsižvelgdami į jautrų Žvėryno architektūros charakterį.

Tilto atramos numatomos monolitinės gelžbetoninės, atremtos ant gręžtinių polių. Gelžbetoninė arkinės konstrukcijos atraminė dalis įrengiama aukščiau, kad ledonešio metu medinė konstrukcija ir metalinės atraminės detalės būtų apsaugotos nuo tiesioginio poveikio. Tilto sprendiniuose įvertintos ir saugios laivybos upe galimybės. Apskaičiuota, kad farvaterio zonoje tilto konstrukcijų apačios aukštis yra pakankamas saugiai laivybai Neries upe vykdyti.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
4.2000

Statybos per mėnesį brango 0,4 proc.

Statybos sąnaudų elementų kainos spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 0,4 proc., antradienį...

Vilniaus priemiesčių gyventojai kyla į kovą su paukštynu: tvirtina negalėsiantys net renovuoti savo namų (4)

Tūkstančiai Vilniaus rajono gyventojų atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Jų gyvenamojoje...

VMI: žemės mokesčio dar nesumokėjo 160 tūkst. savininkų

Dėl įvairių priežasčių žemės mokesčio, viršijančio penkis eurus, laiku nesumokėjo 160...

Per praėjusius metus valstybės valdomo NT sumažėjo 1,7 proc.

Finansų ministerija trečiadienį Vyriausybei pristatė 2021 metų valstybei nuosavybės teise...

Registrų centras: REGIA žemėlapyje – daugiau duomenų apie NT objektus

Registrų centro geoinformacinės aplinkos žemėlapyje REGIA nuo šios savaitės galima atrasi dar...

Top naujienos

Baigėsi dalies į Kaliningradą gabenamų prekių kvotos: ko laukti iš Rusijos

Dar neatėjus gruodžiui Kaliningradas spėjo išeikvoti kai kurių statybinių prekių kvotas, o...

Aiškėja, kaip atrodys pokyčiai rūkantiesiems: parduotuvėse gali atsirasti sąrašai, nauji skyriai (1)

Kiek daugiau nei už poros metų tabako gaminių prekyboje laukia didžiuliai pokyčiai, kurie palies...

Verslas PliusElizabeth Low, Chunzi Xu

Dėl Putino karo Vakarai tampa kaip niekad priklausomi nuo Azijos

Karas Ukrainoje stiprina Azijos ir Artimųjų Rytų, kaip pagrindinių tokio kuro kaip dyzelinas ir...

Prieš metus sunkią ligą įveikusi Gustė vėl su ja kovoja: moteris ragina laiku tikrintis ir nepalūžti

„Nepasiduosiu, kovosiu ir nugalėsiu“, – sako antrą kartą vėžiu susirgusi 37-erių Gustė....

Kalėdinių dovanų karštinė: kaip elgtis, kad jūsų staigmena nenukeliautų į šiukšliadėžę

Artėjantis šventinis laikotarpis – darbymetis ne tik prekybininkams ar švenčių organizatoriams,...

Žurnalas „Jana“

Kaip įprasti pusryčiauti, kai ryte valgyti nesinori: mitybos ekspertė atskleidė keletą triukų

Pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis. Tai žinome dar nuo vaikystės, tačiau įgusti reguliariai...

Skalbimas be įprastų miltelių: išbandome įvairias alternatyvas

Praktiškai visose šiuolaikinės chemijos pramonės siūlomuose skalbimo priemonėse netrūksta...

Mitybos įpročiai atsispindi veide: gydytoja patarė ką valgyti, kad oda būtų sveika ir graži

Nuo seno žinoma, kad odos būklei ir išvaizdai įtakos turi ne tik kasdienė jos priežiūra, bet ir...

Daiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Įvertino Putino užmojus užpulti Japoniją: tai – ne kliedesiai (27)

Pastarosiomis dienomis pasirodžiusios naujienos apie Rusijos puoselėtus planus užpulti Japoniją...