Kovojo dėl kiekvieno lito
„Statybininkų gatvės 46 daugiabutis namas baigtas statyti 1984-aisiais. Vienos laiptinės 36 butų 9 aukštų namo stogas kažkada jau buvo remontuotas ir vėl prašėsi statybininkų rankų. Kiauros buvo ir blokų siūlės. Butų savininkai viename susirinkime pasiūlė aptarti galimybę iš pagrindų atnaujinti namą. Bendrijos sąskaitoje buvo tik trys tūkstančiai litų, tad gyventojų norai kėlė šiokį tokį nerimą”, - atsakingų darbų pradžią prisimena bendrijos pirmininkė L.Buzaitienė.
Kitame susiėjime jau aptarti daugiabučio namo atnaujinimo darbai. Žmonės nutarė šiltinti sienas, stogą, keisti langus, net ir rūsio, stiklinti balkonus, modernizuoti liftą, remontuoti laiptinę, pakeisti jos ir rūsio duris, sutvarkyti elektros instaliaciją, pakeisti kanalizaciją, izoliuoti karšto vandens ir šilumos vamzdynus, šildymo sistemoje įrengti balansinius šilumos ventilius, kurie vienodžiau ją paskirstytų. Namo atnaujinimo darbus vainikuotų nuogrinda apie jį.
„Darbų pradžių pradžia buvo investicinis projektas. Pirminio projekto autorius Albinas Dobilas per gerą mėnesį jį parengė, pridėjo termovizinio tyrimo nuotraukas. Šį darbą specialistas įvertino 2 tūkstančiais 599 litais. Jo skaičiavimu, daugiabučio namo renovacija kainuotų vieną milijoną 134 tūkstančius 958 litus. Antras dokumentas - techninis projektas, jį per pusmetį parengė bendrovė „Alytaus planas”, vadovaujama Arūno Gumausko, - kainavo 40 tūkstančių litų. Už abu projektus mokėjo Alytaus miesto savivaldybė”, - dėstė namo pirmininkė.
Butų savininkų teigimu, atlikus techninį projektą, investicinio projekto kaina padvigubėjo. Bendrijos pirmininkė, pasak gyventojų, laikėsi nuomonės, kad visi numatyti darbai turi išsitekti pirminėje A.Dobilo apskaičiuotoje sumoje.
„Buzaitienė susirinkimus kartais šaukdavo ir 3-4 kartus per mėnesį. Užsispyrusi tikino, kad galima sutaupyti iš pirminės sumos, teigė, kad neleis mūsų, butų savininkų, apgaudinėti, švaistyti valstybės paramos. Jos stropumas, ryžtas ir pasitikėjimas savo jėgomis teikė vilčių, jog bus suskaičiuotas ir įvertintas kiekvienas mūsų litas”, - bendrijos pirmininkės kovingumu džiaugiasi gyventojai.
Pakeistų langų nekeitė
Surinkusi visus renovacijai reikalingus dokumentus bendrija paskelbė konkursus atskiriems darbams. Pasak pirmininkės, klysta manantieji, kad vienas rangovas atlikdamas visus darbus sutaupo. Daug daugiau galima išsireikalauti iš atskirų įmonių darbuotojų. Bendrijai paskelbus konkursą atlikti vieną ar kitą darbą siūlydavosi 3-5 įmonės. L.Buzaitienė rinkosi tas, kurių darbų kokybė ir kaina geresnė. 2007-ieji pirmininkei tapo dokumentų kaupimo metais, o 2008-ieji buvo darbų atlikimo metai. Daugiabučio namo santechniką tvarkė Juozo Petrausko firma, darbus, susijusius su elektra, atliko Gedimino Petkevičiaus įmonės specialistai. Langus ir duris keitė „Pietų Megrame”, liftą ir laiptinę atnaujino „Kauno liftai”, sienas ir stogą šiltino bendrovė „Kaunesta”. Su pastarąja pirmininkė ir turėjo daugiausia vargo: kauniečiai nesilaikė terminų, liepą planuotus baigti darbus vos spėjo padaryti iki Naujųjų metų.
„Mes nekeitėme naujais gyventojų jau pakeistų langų, nors projekto rengėjai ir pageidavo. Aš kategoriškai užprotestavau, sakiau, kad reikia imtis tų darbų, kurių norime mes, o ne kokius planuoja jo rengėjai. Juk beveik kiekviename bute buvo pakeistų langų”, - pasakoja L.Buzaitienė.
Paklausta, kiek vidutiniškai renovacija kainavo butų savininkams, atsakė: „Keturių kambarių butui, kurio langai seni (penki langai, trys balkonai ir jų durys), pridėjus ir bendrųjų patalpų atnaujinimo darbus, atėmus valstybės paramą, - apie 21 tūkstantį litų. Namo sienų ir stogo šiltinimas - brangiausias darbas - atsiėjo 600 tūkstančių litų”, - vardija pašnekovė.
Ji džiaugiasi, kad renovuojant pastatą nebūta nesusipratimų, visi susirinkimai baigėsi taikiai. Su darbų atlikėjais reikliai pirmininkei teko kalbėtis ir pakeltu tonu, kartais nusikeikti ar su kvapeliu atėjusį darbininką išprašyti namo. „Mynė ir mynė mūsų pirmininkė visiems ant kulnų”, - sako gyventojai.
Svari valstybės parama
Bendrijos pirmininkė neslepia: nuotaiką gadina bankai. Kai sudarė sutartį, palūkanos siekė 7,2 proc., praėjus pusmečiui padidėjo iki 10,98 procento. 242 tūkst. litų iš banko bendrija pasiskolino dešimčiai metų. Paskola grąžinama ketvirčiais, kas turi galimybę, savo dalį mažina sparčiau.
L.Buzaitienė džiaugiasi gauta valstybės parama. Valstybė visus darbus apmokėjo 50 procentų. Moteris teigia turinti gerą pasiūlymą miesto savivaldybei, kaip sutaupyti pinigus, skiriamus daugiabučių namų renovacijai, bendrijoms nuveikti daugiau gero. Pasak jos, sovietmečiu statyti daugiabučiai namai - tarsi batai, pasiūti ant vieno kurpalio. Jei savivaldybės specialistai sukurtų tipinius namų modernizavimo investicijų projektus, nereikėtų už kiekvieną parengtą mokėti dešimčių tūkstančių svetimoms firmoms. Nemažai bendrijų lėšų savivaldybė sutaupytų įkūrusi specialisto, teikiančio techninės priežiūros paslaugą, etatą. Daugiabučius namus renovuojančios bendrijos dabar priverstos samdyti specialistus, kurie beveik visi yra darbingo amžiaus ir turi tiesioginį darbą. Dirbti ne pagrindinio darbo, šiuo atveju - kontroliuoti renovacijos darbų eigos, neturi kada, bet pinigus už tariamą kontrolę susižeria nemažus. Etatinis techninės priežiūros specialistas tenkintųsi dešimteriopai mažesniu atlygiu.
„Mano žmonių neapgausit!”
L.Buzaitienė atvira: „Man nebuvo viršininkų, aš pati vadovavau šio namo renovacijos darbams. Į atitinkamų tarnybų darbuotojų pastabas, kad savarankiškai tokio darbų krūvio neįveiksiu, nereagavau. Priešingai, tos įtakingos grandinės noras mane priversti suabejoti savo gebėjimais teikė stiprybės ir vilties. Jautiesi pakylėtas, stiprus ir tuomet, kai neturi noro pasipelnyti iš atliekamo darbo. Vis žiūrėjau, kad būtų daroma kokybiškai ir taip, ko nori gyventojai, o ne sąlygas linkusios diktuoti institucijos. Jų patarimai teoriški, o aš - praktikė, du dešimtmečius dirbusi komunalinio ūkio srityje.”
Ne vienas gyventojas mena L.Buzaitienę visa burna šaukus: „Mano žmonių neapgausit! Nė vienam to daryti neleisiu.” Pasak jų, su rangovais jai buvę paprasčiau, ten konkreti kaina ir konkretūs darbai. Butų savininkai teigia jautę, kad valstybė savo duodamos dalies stipriai nekontroliavo. Kad žmones ji pasiekė, dėkoja pirmininkei.
Statybininkų gatvės 46 namas turbūt vienintelis Lietuvoje, kuris gavo galimybę atnaujinti ir liftą. Dabar šiems darbams valstybė paramos neteikia.
Iki renovacijos gyventojai už 61,46 kv. m gyvenamąsias patalpas mokėjo: 2007 metų gruodį - 202 litus, 2008 metų sausį - 215 litų. Po renovacijos, pabrangus šilumai, 2008-ųjų gruodį, - 162 litus. Šios sumos neperkopė ir kitų mėnesių mokestis.
„Mūsų namo plotas - 2 tūkstančiai 249,64 metro. Pagal pirminį Albino Dobilo atliktą investicinį projektą darbai būtų kainavę milijoną 134 tūkstančius 958 litus. Mes sutaupėme 73 tūkstančius 453 litus”, - galutinius duomenis patikslina bendrijos pirmininkė.
Savo vertę padidinusio namo gyventojai tvirtina, kad atnaujintas pastatas ne tik gražus, jis dar ir šiltas. Daiva Jakubauskienė sakė, kad net žiemą tenka atverti langus, nes temperatūra 21-22 °C ir ne mažesnė.
Laimos Almonaitienės mama Marija Simanavičienė ypač pasidžiaugė tuo, kad bute būna šilta ir pasibaigus šildymo sezonui, kai kieme dar šaltukas. Garbaus amžiaus moteriai tą metą būdavo sunkiau ištverti, dabar jo net nejuto.
„Ačiū stropiajai bendrijos pirmininkei, kuri mums suteikė ir finansinę, ir moralinę gerovę. Jūs turbūt neįsivaizduojate, kokį milžinišką darbą ši moteris atliko”, - visų vardu dėkoja Birutė Girulienė.
