Kyla daugiaaukščiai
„Matome labai daug numatytų plotų naujoms statyboms ir paliktus labai mažus plyšelius prieiti prie jūros“, – miesto bendrojo plano tendenciją konstatuoja prof. Vladas Stauskas.
Jau dabar naujos statybos slenka net į botanikos parką, kopas. Meilės alėjoje, buvusios kavinukės „Voveraitė“ vietoje, išdygo dviaukštis kubas. Ką kalbėti apie patį miestą, kuriame naujos prabangios vilos jau prarijo senamiestį. Galima pamiršti nesenus laikus, kai Palangos bažnyčios bokštas buvo vienintelis virš žalumos iškylantis objektas.
Komerciniai išskaičiavimai skatina statyti vis aukštesnius namus. Pvz., kaip devynaukštis S.Daukanto gatvėje. Mat butai, pro kurių langus matyti banguojanti jūra ir kopos, įgyja pridėtinę vertę, teigiama, kad jie yra patrauklesni.
Netruks ateiti laikas, kai nuo promenadų tilto galima bus grožėtis ne tik beribe jūros erdve ir saulėlydžio gaisais, bet ir urbanistiniais vaizdais kaip bet kuriame kitame Vakarų šalių kurorte. Jau dabar nuo tilto matyti prie Šventosios boluojantis statomų daugiabučių kompleksas.
Kaip tik to, kad nebūtų suardytas gamtos ir architektūros balansas, labiausiai bijojo prof. V.Stauskas – ne pasyvus pokyčių stebėtojas, o vienas kurorto projektuotojų, Palangą vadinęs nesugadintu ir gerą ateitį turinčiu Baltijos pajūrio perlu. Želdynų ir pastatų pusiausvyrą, kuri kuria miesto-sodo įspūdį, siekta išlaikyti ir sovietmečiu, ir pirmajame miesto generaliniame plane (miesto taryba jį patvirtino 1991 m.).
„Suprantami gyventojų norai atkurti žemės nuosavybę. Bet ar tikrai būta tiek sklypelių, ar tikrai tiek daug jų reikia grąžinti natūra?“ – retoriškai klausė kraštovaizdžio specialistas, įvardydamas svarbiausią priežastį, kodėl pagrindiniame Lietuvos kurorte mažėja viešųjų erdvių, želdinių.
Tiškevičiai – be konkurencijos
Palangai tenka 24,49 km jūros kranto – gerokai mažiau negu Neringos savivaldybei (45 km), tačiau būtent čia pajūris efektyviausiai išnaudojamas rekreacijai. Palangai tenka net 42 proc. visų Lietuvos poilsio namuose ir 33 proc. sveikatingumo įmonėse apgyvendinamų svečių.
Šio kurorto veidą sukūrė ir ryškiausią įspaudą paliko grafai Tiškevičiai. Juozo Tiškevičiaus nurodymu buvo pastatytas molas (1897 m. tapęs promenadų tiltu), kuris ilgainiui suformavo kranto kyšulį. Grafo Felikso Tiškevičiaus iniciatyva žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė 1897 m. įkūrė garsųjį parką.
Iki mūsų laikų šimtametis parkas, priskiriamas gražiausiems Rytų Europos gamtovaizdiniams parkams, išliko puikios formos, skirtingai nei kiti šalies dvaro parkai. Nuo suniokojimo jį išsaugojo sovietmečiu suteiktas botanikos sodo statusas, kuris leido želdinių priežiūrai įsteigti specialų padalinį. Palangos botanikos parkas iki šiol Lietuvoje yra vienintelis, turintis administraciją.
Tačiau per šimtą metų Palangoje neatsirado nė vieno kito parko. Kažkada buvo numatytas sveikatingumo parkas, tačiau jo idėja – jau pamiršta. Tiesa, kurorto vystymo planuose dabar yra miško parkas – už 2 km nuo jūros.
Pasak savivaldybės vyriausiojo architekto Svajūno Bradūno, net ir geriausių norų vedama dabartinė miesto valdžia privalo atsižvelgti į realijas – Būtingės terminalą, numatytą tiesti geležinkelį.
Sumenko rekreacinė vertė
„Kurorto iš tiesų nebėra. Yra jūrinė metropolija, miestas“, – liūdną realybę įvardija Klaipėdos universiteto Kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos planavimo katedros vedėjas dr. Petras Grecevičius.
Jis apgailestauja, kad Palanga nesugebėjo išvengti klaidų, kurias prieš 50 metų darė Vakarų šalių kurortai. Tos pačios klaidos čia pakartotos dar ir prasčiokiškai.
Beatodairiškas komercinių tikslų siekimas neišvengiamai atsiliepė miesto rekreacinei vertei. Prieš dvidešimt metų Palanga vienu metu priimdavo apie 80 tūkst. poilsiautojų, ir kas dvi savaites ši vasarotojų bazė atsinaujindavo. Dabar mieste pastatų kelis kartus daugiau, tačiau jų naudojimo procentas – nežymus.
Palangos kraštovaizdį gadina ne tik sudegusio kurhauzo griaučiai, bet ir chaotiškai vykdomos statybos. Pavienių įdomios architektūros statinių yra, tačiau pasigendama vientiso architektūrinio stiliaus ansamblių.
Pasigenda kompetencijos
Kraštovaizdžio specialistai stebėjosi Palangos valdžios (ne tik dabartinės, bet ir ankstesnių tarybų) uždarumu, siekimu viską daryti savo jėgomis. Norinčiųjų ir galinčiųjų savo žiniomis bei kompetencija prisidėti prie svarbiausios Lietuvos poilsiavietės pakanka.
Kūrybinės sąjungos atstovų įsitikinimu, Palangos savivaldybėje viena didžiausių problemų – neprofesionaliai tvarkomi želdynai.
„Siūlome miestui sudaryti miesto želdinių specialųjį planą, be to, savivaldybėje įsteigti kraštovaizdžio architekto specialybę, kuri numatyta ir pagal Želdynų įstatymą“, – oficialią visuomeninės kūrybinės organizacijos nuomonę išsakė sąjungos pirmininkas Alvydas Žickis.
Kraštovaizdžio specialistai Palangos savivaldybės administracijai taip pat patarė pasitelkti miškininkus nuolat yrančioms, neefektyviai sutvirtinamoms kopoms gelbėti.
