Didžiausias sandoris – lietuvių kišenėje
Visai neseniai, dar gruodį, Lietuvoje buvo fiksuotas didžiausias praėjusių metų NT sandoris Baltijos šalyse – suomių „Technopolis“ pardavė biurų miestą sostinėje.
Jo pirkėjai – investicinė bendrovė AB „Baltic Opportunity“. Būtent jie pasirašė bendrovės „Technopolis Ozas“ visų akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su jos savininke „Technopolis Lietuva“ ir taip baigė pirmąjį sandorio etapą.
Biurų miestą įsigiję AB „Baltic Opportunity“ priklauso investicijų valdymo kompanijai „Lords LB Asset Management“, kuri registruota Vilniuje.
Kad didžiausias NT sandoris Baltijos šalyse buvo sudarytas būtent su Lietuvoje įsikūrusia kompanija, nestebina ir ekspertų.
Atsitraukia dėl galimų grėsmių
„Newsec“ kapitalo rinkų vadovė Baltijos šalyse Neringa Rastenytė-Jančiūnienė kalbėjo, kad šiuo metu rinkoje nusistovėjęs gana aiškus investuotojų ratas. Kaip tikino, absoliuti dauguma jų yra arba vietiniai, arba užsieniečiai įžengę į Baltijos regioną dar prieš karą Ukrainoje.
„Pati Lietuvos, Latvijos ir Estijos sandorių rinka yra ganėtinai aktyvi, 2023 metai baigėsi beveik su ta pačia apimtimi, kokią matėme 2022-aisiais, kai tuo tarpu Skandinavų ir Vakarų Europos šalys metus baigė su 30-50 proc. kritimu.
Baltijos regionas yra įgudęs suktis pažįstamų, taip vadinamų namų rinkos investuotojų rate ir, priešingai nei, pavyzdžiui, Lenkija, niekada stipriai nepriklausė nuo naujų užsienio vardų“, – aiškino ji.
Panašiai kalbėjo ir „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka.
„Stambesnės apimties investicinių komercinio NT sandorių rinkoje daugelį metų absoliučiai dominuoja Baltijos ir Skandinavijos šalių investuotojai, o sąlyginai mažesnę dalį užimdavo vakarų Europos, JAV ar kitų šalių investicinės bendrovės.
Pavyzdžiui, 2015-2021 metais ne lietuviško kapitalo dalis tokiuose sandoriuose sudarė maždaug 70 proc., o per 2022-2023 metus jų dalis sumažėjo iki 20 proc.“, – sakė jis.
Kaip teigė, šiuo metu užsienio investuotojai yra labiau susikoncentravę į jau turimo portfelio valdymą ar savotišką laukimą ir situacijos stebėjimą, ypač kalbant apie Lietuvą gerai pažįstančius kitų Baltijos ir Skandinavijos šalių investuotojus.
„Tai gana natūralu, kadangi neapibrėžtumo ir iššūkių investicinių sandorių rinkoje netrūksta: ne taip jau toli sienų vykstantis karas, stagnuojančios ekonomikos ir neaiškus jų atsigavimo momentas ar, žinoma, ypač aukštas palūkanų lygis, iš esmės valgantis investicinę grąžą.
O be to, kol kas tikrai trūksta objektų su neapibrėžtumo lygį atitinkančiomis pardavimo kainomis – pardavėjų lūkesčiai vis dar yra gana aukšti.
Kita vertus, vietinio kapitalo valdytojams šiuo metu sąlygos dairytis naujų objektų yra pastebimai patrauklesnės nei ankstesniais metais.
Sumažėjo konkurencija ne tik iš užsienietiško kapitalo fondų, bet ir sumenko vietinių įmonių galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą. Todėl vietos investuotojai, turintys laisvo kapitalo ar galimybių jį surinkti, šiuo metu tikrai gali ieškoti gerų pasiūlymų ir, manyčiau, tokių pasiūlymų tikrai atsiras ateinančiais metais“, – sakė A. Šapoka.
Šiemet atsigavimo nebus
Kalbėdama apie šiuo metus, N. Rastenytė-Jančiūnienė tikino, kad reikšmingų pokyčių kol kas nematyti.
„Skambių užsienio vardų horizonte nematome. Tam yra daug priežasčių, o šalia įprastų argumentų, kad didiesiems žaidėjams Baltijos regionas yra per mažas, prisidėjo ir tai, kad šiuo metu jie patys savo namų rinkose išgyvena ne pačius lengviausius laikus, tvarkosi išbrangusio finansavimo pasekmes ir, vargu, ar trumpoje perspektyvoje puls pirkti naujose rinkose“, – teigė ji.
Kad nuotaikos, vargu, ar pagerės, tikino ir A. Šapoka.
„Šiemet sunku tikėtis spartesnio komercinio NT rinkos atsigavimo.
Jeigu rinkos sulauks reikšmingesnio bazinių palūkanų normų mažėjimo artimiausiu metu, o šalies ekonomika nepatirs didesnių iššūkių, tai geriausiu atveju teigiamų pokyčių galime tikėtis 2024 metų antrojoje pusėje ar 2025 metų pradžioje.
Didesnio investuotojų dėmesio iš senosios Europos šalių, galime matyt, nesitikėti ilgesniam laikui – visgi karas Ukrainoje jų investicinius prioritetus perdėliojo, natūralu, ne Baltijos šalių naudai“, – prognozavo jis.
