Nuvilti lūkesčiai
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) 2011-ųjų pabaigoje paskelbė pradedanti veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Planuojama paremti bent 6 tūkst. po asbestiniais stogais gyvenančių pareiškėjų – jie gali gauti iki 10 tūkst. litų siekiančią kompensaciją. Turėtų būti padalyta 60 mln. litų.
Lyg ir yra proga džiaugtis. Bet nuvilnijo ir pasipiktinimo banga. Ją sukėlė viena aplinkybė: ŽŪM parama bus skiriama tik kaimams ar miesteliams, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. O žinios apie skiriamą paramą laukė ir tūkstančiai miestų gyventojų, savanoriškai dalyvavusių Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) prie Aplinkos ministerijos administruotoje asbesto turinčių gaminių inventorizacijoje. Tarkime, vien Vilniuje suskaičiuota daugiau kaip 4400 pastatų, kurių konstrukcijose yra asbesto turinčių gaminių. 2008 metais Vyriausybės patvirtintoje Asbesto šalinimo programoje buvo numatyta, kad kompensavimo taisykles ministrų kabinetas nustatys, kai gaus BUPA surinktus duomenis.
Bet žinia atėjo ne iš Vyriausybės, o iš ŽŪM. Ir tada prasidėjo žmonių nepasitenkinimą sukėlusi painiava: raktinis žodis „asbestas“ tas pats, programos pavadinimas panašus, o dalis potencialių paramos gavėjų – miestiečiai – tarytum išbrokuoti. Niekas nepasirūpino paaiškinti, kodėl, nors atsakymas tikrai nesudėtingas: ŽŪM įgyvendina savo atskirą programą ir rūpinasi tik tais, kurie yra jos kompetencijoje – kaimo gyventojais. Lėšų šiai veiklai skirta iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.
Su Vyriausybės 2008 metais patvirtinta Asbesto šalinimo programa ŽŪM priemonė turi tik vieną bendrybę – teikti paraiškas ŽŪM paramai gauti gali tik dalyvavusieji BUPA administruotoje inventorizacijoje. Bet informacijos maža, ir žmonės jos ieško atakuodami tuos, kuriuos lengviausiai pasiekia – savivaldybių tarnautojus ir net stogo dangos pardavėjus. Beje, ir tarp vienų, ir tarp kitų yra ne vienas, irgi įsitikinęs, kad 60 mln. litų ir yra visa suma, kurią Asbesto šalinimo programai skyrė Vyriausybė.
Tokia situacija net inspiravo gandus apie žlugusią ar bent jau įšaldytą Vyriausybės Asbesto šalinimo programą. Prašnekinti su ja susijusių institucijų darbuotojus dabar nelengva – jiems, regis, nėra malonu pripažinti, kad projektas buksuoja. Štai Aplinkos ministerijoje niekas negalėjo patvirtinti ar paneigti žiniasklaidoje pasklidusią informaciją, kad lėšų programai iš Europos Sąjungos (ES) fondų tikimasi gauti ne anksčiau nei 2014–2020 metais.
„Nėra žmogaus, kuris šiandien galėtų pasakyti, ko tikėtis. Gandų tikrai sklinda visokių, bet kol kas visiškai neaišku, iš kur ir kada lėšos Asbesto šalinimo programai galėtų būti paimtos – iš kokio fondo, pagal kokią biudžeto eilutę ar pan. Trumpai tariant, pinigų šiuo metu nėra“, – sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Naktinis.
Prieš kelis mėnesius duodamas interviu „Statybai ir architektūrai“ jis, regis, dar tikėjo, kad Vyriausybė ras galimybę paremti tuos, kurie stengiasi pašalinti iš aplinkos asbestinį šiferį. Tiems, kurie nuspręs jo atsikratyti nelaukdami valstybės nustatytos kompensavimo tvarkos, specialistas net patarė saugoti visus su asbestinio šiferio nuėmimu susijusius dokumentus – tam, jei būtų priimtas sprendimas paramą skirti ir atgaline data. Dabar A. Naktinis, kaip ir dauguma valdininkų, tesiūlo palaukti.
Prognozuoti keblu
Beje, BUPA informavo, kad asbesto turinčių gaminių inventorizacija vis dar nebaigta, mat tai reikėtų laikyti tęstiniu procesu, apimančiu pirminės ir pakartotinės inventorizacijos atlikimą, taip pat pranešimų apie asbesto turinčių gaminių šalinimą iš aplinkos teikimą. Agentūros žiniomis, asbesto turinčių gaminių inventorizaciją tebeatlieka visos savivaldybės. Tik ne visos labai stropiai: nors pirminė inventorizacija baigėsi dar 2011 metų sausio 31 dieną, duomenis iki šiol tėra pateikusios 52 iš 60 savivaldybių.
BUPA kol kas nesidalija informacija, kokia dalis asbestinio šiferio turinčių produktų yra kaimo teritorijoje, o kokia – miesto. Žadama tai padaryti po kovo 30-osios, kai į agentūrą, kaip ir kasmet, suplauks ir bus apdoroti savivaldybių atnaujinti inventorizacijos duomenys.
BUPA Projektų priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Vaškevičius irgi nesiėmė prognozuoti Asbesto šalinimo programos perspektyvų, bet atkreipė dėmesį, kad jos įgyvendinimas pradėtas esant visai kitokioms finansinėms šalies galimybėms.
„Krizė turėjo įtakos ir programos finansavimui. Kol neišspręstas finansavimo klausimas ir nepriimti sprendimai dėl programos, atsakyti, ar artimoje ateityje bus kompensuojamas asbestinių stogų dangos keitimas pagal Asbesto šalinimo programą visos šalies mastu, negalime“, – aiškino BUPA atstovas ir priminė, kad miestų daugiabučių gyventojai turi galimybę gauti valstybės paramą suplanavę viso namo renovaciją. Todėl pastatų savininkai, kurie negali pretenduoti gauti paramą asbestiniam stogui pakeisti pagal Kaimo plėtros programą, gali teikti paraiškas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui. Individualiajam namui atnaujinti skiriama Klimato kaitos specialiosios programos lėšų.
Individualiųjų namų šeimininkams sužibo ir dar viena viltis. Neseniai Seime buvo įregistruotos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisos, kuriomis siūloma įtvirtinti nuostatą, kad gauti valstybės paramą – siekiant didesnio energinio pastatų efektyvumo – galėtų pretenduoti ne tik daugiabučių, bet ir individualiųjų gyvenamųjų namų savininkai. Žinia, stogo atnaujinimas yra viena būtiniausių priemonių siekiant didesnio energinio efektyvumo.
Kritika dėl terminų
Pagirtinus Vyriausybės planus 2008–2013 metais remti visuomenės sveikatai nesaugių asbesto turinčių gaminių šalinimą ir taip gerinti aplinkos būklę, užtikrinti sveikesnę aplinką kol kas bent iš dalies bandys įgyvendinti ŽŪM. Tiesa, ne visi valstybės loteriją laimėję gyventojai skuba džiaugtis – nedaugeliui kaimo žmonių šiandienė materialinė padėtis leidžia stogo perdengimą, ypač jei jis nekiauras, laikyti prioritetiniu rūpesčiu. Net jei dalis išlaidų bus kompensuota.
Vadovaujantis taisyklėmis, bus finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti stogo keitimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 10 tūkst. litų. Tinkamais finansuoti pripažinti asbestinių atliekų transportavimo iki regioninės atliekų tvarkymo vietos ir galutinio jų šalinimo paslaugos pirkimas, naujos stogo dangos keitimo medžiagų (izoliacinis sluoksnis, stogo danga, kraigas, vėjalentės, karnizai-laštakiai, lietaus nuvedimo sistema, sniego užtvara) įsigijimas, projekto viešinimo išlaidos. Asbestinio šiferio dangos nuėmimo, naujos dangos uždėjimo išlaidos nebus kompensuojamos. Skaičiuojama, kad gyventojams turėtų būti padengiama apie 20–25 proc. visų stogo keitimo išlaidų.
Niekas negalėtų teigti, kad kaimo žmonėms nereikia šios rūšies pagalbos – kaimiškosiose teritorijose senuoju šiferiu uždengta apie 80 proc. stogų. O kiek gyventojų ras galimybę pasinaudoti ŽŪM priemone, bus aišku jau netrukus – paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos reikia pateikti iki kovo 30 dienos. Kovo 12-ąją NMA teritoriniai paramos administravimo skyriai tebuvo gavę 3000 paraiškų, kuriose buvo prašoma 19 mln. litų, tai yra maždaug 30 proc. paramos fondo.
ŽŪM priemonės kritikai svarsto, kad dalis potencialių paramos gavėjų tiesiog nespės surinkti visų reikiamų dokumentų – paraiškoms pateikti buvo skirta tik 2,5 mėnesio, tad visų 60 mln. litų įsisavinti nepavyks. ŽŪM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius dėl to nemato jokios problemos. Nors dar nesudėliota tiksli schema, kaip bus elgiamasi, jei liks nepanaudotų lėšų, gali būti skelbiamas ir kitas veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ programos etapas, aiškino valdininkas. Naujam etapui gali būti paprašyta ir papildomų lėšų.
Tikisi pelno
Stogo danga prekiaujančios įmonės neslepia suinteresuotumo ŽŪM priemonės sėkme – jos tikisi išsidalyti didžiąją tų 60 mln. litų dalį. Įmonių darbuotojai naudojosi proga surinkti visą įmanomą informaciją per seminarus, tad dabar, sulaukę didesnio klientų srauto, sėkmingai konsultuoja potencialius paramos gavėjus.
„Iš pradžių aiškinamuosius seminarus rengę NMA specialistai ne visada turėdavo atsakymų į visus klausimus, gyventojai kartais nesulaukdavo kompetentingų paaiškinimų. Vėliau seminarų lygis kilo, NMA specialistai atliko namų darbus. Jie po seminarų išsinagrinėdavo painius klausimus ir parengdavo atsakymus. Savivaldybėms, kuriose seminarai vyko vėliausiai, pasisekė labiausiai“, – pasakojo bendrovės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas, pats irgi aktyviai dalyvavęs seminaruose, susijusiuose su stogų keitimu.
Anot jo, tie kolegos, kurie sureagavo į atsiradusią galimybę pasinaudoti rinką aktyvinančia ES injekcija, sukosi greitai. „Nė vienas rinkos žaidėjas nebuvo iš anksto rimtai pasiruošęs šiai programai, visi iš pradžių turėjo vienodas sąlygas parodyti savo lankstumą. Tie, kurie galimybę įvertino teigiamai, ir rezultatą gaus teigiamą“, – įsitikinęs M. Grigaliūnas.
Stogų ir sienų danga prekiaujančios bendrovės „Borgalita“ direktorius Saulius Mačiuolis irgi nelinkęs kritikuoti metų pradžioje kaip iš dangaus nukritusio ŽŪM projekto – tikisi, kad jis pailgins įprastai šiltuoju metų laiku suaktyvėjantį prekybos sezoną. Nerimauja tik dėl trumpo paraiškoms pateikti skirto laiko – spėja, kad jei terminas nebus pratęstas, visa skirta suma nebus išnaudota.
Domisi, bet dvejoja
Susidomėjimas galimybe gauti paramą – akivaizdus. „Ruukki Lietuva“ atstovas minėjo metų pradžioje net penkis kartus išaugus interneto svetainės lankytojų skaičių – jis stipriai viršija karščiausių sezono mėnesių rezultatus.
„Borgalita“ nuo sausio pradžios irgi sulaukia kur kas daugiau klientų nei įprastai šiuo metų laiku. Vieni prašo paaiškinti programos taisykles, kiti – parengti komercinį pasiūlymą, kuris būtinas teikiant paraišką paramai, treti – padaryti paprasto remonto aprašą, kurio reikia daliai pretenduojančiųjų gauti paramą. O vyresnio amžiaus žmonės kartais net prašo užpildyti paraiškos anketą. „Padedame ir, beje, už dyką. Žinoma, tikimės, kad vėliau tie žmonės grįš kaip pirkėjai“, – sakė S. Mačiuolis.
Gauti minėtus dokumentus nemokamai pavyksta toli gražu ne visur. Tai, kad parengti visus paramai gauti reikalingus dokumentus reikia ne vieno šimto litų, nes tenka susimokėti šias paslaugas galintiems teikti licencijuotiems specialistams, daugelis vadina vienu nepatraukliausių šios programos aspektų.
Žmonės skundžiasi ir dėl gausių paramos skyrimo taisyklėse numatytų apribojimų. Daugybę nuvylė žinia, kad parama nebus teikiama savivaldybių centruose (net jei juose mažiau nei 6 tūkst. gyventojų) bei sodo bendrijose gyvenantiems žmonėms.
„Kai kurie sodų bendrijų gyventojai, anksčiau savo gyvenamąją vietą pristatinėdavę kaip esančią netoli miesto centro, patogią ir t. t., staiga persigalvojo: dabar norėtų būti priskirti be paramos neišsiverčiančiai kaimo gyventojų kategorijai, – šypsojosi bendrovės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas M. Grigaliūnas. – Būna ir tokių, kurie klausia, ar negalėtume paraiškos sutvarkyti taip, kad jiems nereikėtų iš savos kišenės įdėti nė cento. Kai kurie, gavę neigiamą atsakymą, pareiškia, kad tokiu atveju renovacijos nedarys ir nueidami dar murma „vagys politikai...“
Ne vieną asbestinio stogo savininką varžo ir terminas, per kurį reikia atlikti visus stogo perdengimo darbus – 12 mėnesių: netikėtai atsiradusios galimybės praleisti nenorintiems gyventojams ne taip paprasta per trumpą laiką surinkti ir pusę medžiagoms įsigyti reikalingos sumos, o ką jau kalbėti apie stogo dengimo išlaidas. Juolab kad ir kompensacija už medžiagas bus išmokama tik jau atlikus darbus – esą siekiant išvengti lėšų naudojimo kitoms reikmėms.
Kai kuriuos nustebino žinia, kad pagalba bus skiriama tik gyvenamosios paskirties pastatams perdengti. Bet, pasak ŽŪM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo V. Rekevičiaus, ir nebuvo minties paramą skirti visų sodybos statinių dangai pakeisti: „Kaimo plėtros programoje yra per 60 priemonių. Pagal kai kurias jų jau seniai galima modernizuoti gamybinius pastatus, statyti naujus ir t. t.“
Nemaloni staigmena kai kuriems buvo ir faktas, kad pretenduoti gauti paramą gali tik gyvenantieji po tuo asbestiniu šiferiu dengtu stogu ne mažiau kaip penkerius metus. Ir tai, kad pasinaudoję parama dar penkerius metus negalės savo būsto parduoti. „Žmonės, kurie jau yra naudojęsi ES parama, žino, kad reikia išpildyti įvairiausius reikalavimus. Čia ne labdaros, o paramos projektas“, – visas pretenzijas nukirto V. Rekevičius.
Žada nepiktnaudžiauti
Ne vienas ŽŪM priemone, matyt, pasinaudos kaip retai pasitaikančia galimybe įsigyti kokybišką ir ilgaamžį žinomo gamintojo produktą su didele nuolaida. „Nors dauguma iš pradžių prašo sudaryti ekonomiškiausio stogo dangos su visais priedais ir lietaus nuvedimo sistema komplekto sąmatą, kai kurie, padaliję sumą perpus, vėl eina prie produkcijos pavyzdžių stendo. Tikrai nemėginsime pasinaudoti padėtimi ir padidinti produkcijos kainą. Atvirkščiai – programos dalyviams netgi taikome išskirtines, didesnes nuolaidas visiems stogo gaminiams, tad sutaupyti perkant medžiagas bus galima kur kas daugiau nei 50 proc.“, – pasakojo M. Grigaliūnas.
Specialistai žada, kad nekils ir asbestinio šiferio utilizavimo tarifai. Prieš mėnesį tai aptarta net jungtiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos Aplinkos apsaugos komiteto bei Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto posėdyje.
„Visų atliekų tvarkymo centrų steigimo dokumentuose įrašyta, kad tai – pelno nesiekiančios įstaigos. Beveik visų jų dalininkai – savivaldybės. Jūs net neįsivaizduojate, kokius kelius reikia nueiti, kad galėtum pakelti kokios nors paslaugos tarifą“, – kalbėjo Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Juozas Jankevičius. Tiesa, tarifai regioniniuose sąvartynuose nevienodi.
