DELFI primena, kad ES priimta Būsto direktyva į Lietuvos teisės aktus integruota turi būti iki kitų metų kovo 21 d.
Minėtos direktyvos perkėlimas į Lietuvos teisės aktus gali dar labiau apsunkinti jaunų asmenų galimybę gauti būsto paskolą. Apie tai prasitaria Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
„Šiuo metu vyksta svarstymas su Finansų ministerija (dėl ES būsto direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisės aktus – red.) ir galutinio dokumento nėra, bet ką girdime iš gandų, kad būsto rinkai yra užprogramuotų tam tikrų dalykų, kurie gali bankų finansavimui daryti įtaką ir neigiamai jaunimui, jaunam žmogui skolinantis būstui – negatyvūs veiksmai“, - kalbėjo nekilnojamojo turto vystytojus vienijančios asociacijos vadovas.
„Apie naujus metus žiūrėsime, kokie bus galutiniai pasiūlymai teikiami Vyriausybei“, - pridėjo M. Statulevičius.
DELFI jau yra rašęs, kad vienas iš pakeitimų, laukiančių dėl ES direktyvos, galėtų būti fiksuotų palūkanų skatinimas. Apie tai yra kalbėjęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Jis taip pat minėjo, kad pakeitimai teisės aktuose gali pabranginti paskolas.
Pavyzdžiui, kalbėta, kad bankai nebegalėtų reikalauti iš kliento turėti būtent jo įstaigoje sąskaitų, į kurią pervedamas atlyginimas, arba kaupti lėšos šio banko pensijų fonde. Taip pat bankas negalėtų reikalauti padengti turto vertinimo, atliekamo kas keleri metai, išlaidų. Be to, galvojama nustatyti maksimalius galimus mokesčius, jei klientas nusprendžia paskolą grąžinti anksčiau laiko.
Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto vystytojus šiuo metu nerimą keliančius klausimus, M. Statulevičius taip pat paminėjo nuo 2016 m. įsigaliosiantį reikalavimą statyti ne žemesnės nei A klasės energetinio efektyvumo pastatus.
„Inicijuojame diskusiją su Aplinkos ministerija, ar parametrai yra proporcingi Lietuvos esamai padėčiai ir galimybėms rinkai pasiekti parametrus“, - kalbėjo jis.
„Turime būti tikri, ar yra pasiruošta atlikti sandarumo testus, kurie bus privalomi, ar yra pasiruošta sertifikuoti pastatus ir kol kas ministerija daug atsakymų neduoda“, - paminėjo nekilnojamojo turto vystytojų atstovas.
Su žurnalistais kalbėdamas apie nekilnojamojo turto vystytojams šiuo metu aktualius klausimus, M. Statulevičius užsiminė ir apie Vilniaus klausimą.
„Vėl pradedama kalbėti apie Vilniaus miesto bendrojo plano tęstinumą arba naujo plano rengimą ir sprendimus, kurie galėtų atsirasti. Dar politiniame lygmenyje nėra išdiskutuota, tačiau tam tikrai klausimai yra keliami. Tarp jų – ir apie esamų rajonų, kurie negyvybingi ar gyvybingumą prarandantys, kaip Karoliniškės, Lazdynai ir kiti. Reikia galvoti, kaip į juos pritraukti jaunimą, skatinti naujo būsto atsiradimą. Vidinę plėtrą reikia skatinti ne vien deklaracijomis, o ir veiksmais – atrišti rankas plėtoti vystymą tose teritorijose“.
