Ta­čiau sta­ty­bų spe­cia­lis­tai pri­me­na, kad pa­grin­di­nės dau­gia­bu­čio na­mo konst­ruk­ci­jos, vi­sos lai­kan­čio­sios išo­ri­nės ir vi­di­nės sie­nos bei ko­lo­nos, per­dan­gos, bal­ko­nų išo­ri­nės konst­ruk­ci­jos yra bend­ro­sios da­li­nės nuo­sa­vy­bės ob­jek­tai. Va­di­na­si, to­kių bu­to ele­men­tų kei­ti­mas, grio­vi­mas ne­ga­li bū­ti sa­va­va­liš­kas. Ne­tei­sė­tai at­lie­kant ka­pi­ta­li­nį bu­to re­mon­tą, gre­sia ne tik bau­dos – spe­cia­lis­tai kal­ba ir apie pa­vo­jų vi­so na­mo tva­ru­mui.

Ka­da rei­kia įvai­rių lei­di­mų, o ka­da – ne?

Esa­me įpra­tę di­des­nės apim­ties bu­to re­mon­tą, kai griau­na­mos sie­nos, per­pla­nuo­ja­mos erd­vės, va­din­ti ka­pi­ta­li­niu. Ta­čiau ar tik­rai vi­sa­da esa­me tei­sūs? Ar tik­rai pa­grįs­tai jau­di­na­mės dėl ga­li­mų rū­pes­čių ir po­pie­rių tvar­ky­mo?

Jei gra­žes­nių na­mų idė­ja ker­ta­si su ka­pi­ta­li­ne, dar va­di­na­ma lai­kan­čią­ja, bu­to sie­na, teks tru­pu­tė­lį pa­spor­tuo­ti vars­tant įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų du­ris ir tvar­kant do­ku­men­tus. Vis dėl­to, sku­bė­ti ne­ver­ta – sta­ty­bų eks­per­tai pir­miau­sia pa­ta­ria iš­siaiš­kin­ti, ar sie­na, ku­rią su­si­ruoš­ta griau­ti, tik­rai yra „ne­pap­ras­ta“.

Ri­ma Jan­kie­ne, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja, sa­ko, kad leng­viau­sia iš­siaiš­kin­ti, ku­rios bu­to sie­nos lai­kan­čio­sios, blo­ki­nia­me na­me. „To­kio ti­po dau­gia­bu­ty­je vi­sos sie­nos yra lai­kan­čio­sios. Ki­ta ver­tus, ir mū­ri­nia­me na­me vis­kas la­bai ge­rai ma­to­si in­ven­to­ri­nė­je bu­to by­lo­je. Ten ga­na aiš­kiai pa­žy­mė­ta, kur yra tik per­tva­ros, o kur – lai­kan­čio­sios sie­nos“, – tei­gia spe­cia­lis­tė.

Jei­gu pa­si­se­kė ir pla­nuo­ja­ma griau­ti sie­na „nie­ko svar­baus“ ne­lai­ko, ga­li­ma drą­siai pra­dė­ti re­mon­to dar­bus. Pap­ras­tai plo­na­jai sie­nai griau­ti, iš­pjau­ti sky­les ar ki­taip ją „tai­sy­ti“ ne­rei­kia jo­kių lei­di­mų, jo­kių do­ku­men­tų. Ne­rei­kia ir kai­my­nų su­ti­ki­mo. Ne­bent tais at­ve­jais, kai bu­tas ar na­mas yra la­bai se­nas, is­to­ri­nis pa­sta­tas – tuo­met ga­li rei­kė­ti kreip­tis į Sa­vi­val­dy­bės ar­chi­tek­tą.

Griau­ti ne­ga­li­ma pa­lik­ti

Jau ke­le­tą me­tų pa­ste­bi­mos ten­den­ci­jos, kad įsi­gi­jus se­nos sta­ty­bos bu­tą, la­bai po­pu­lia­ru ja­me at­lik­ti es­mi­nius pa­kei­ti­mus, ku­rių vie­nas daž­niau­sių – sie­nos, ski­rian­čios vir­tu­vę ir sve­tai­nę, grio­vi­mas. Kal­bin­ti sta­ty­bi­nin­kai tei­gia, kad tik la­bai re­tais at­ve­jais to­kia dau­ge­liui neį­tin­kan­ti sie­na nė­ra lai­kan­čio­ji. Ki­taip ta­riant, no­rint įgy­ven­din­ti sva­jo­nę iš vir­tu­vės į sve­tai­nę pa­tek­ti ne­vars­tant du­rų, pri­reiks griau­ti na­mo konst­ruk­ci­jas lai­kan­čią sie­ną. Pa­sak eks­per­tų, jei ga­li­ma ap­siei­ti be to­kių grio­vi­mo dar­bų, ge­riau­sia to ir ne­da­ry­ti, nes net ne ka­pi­ta­li­nių sie­nų pa­žei­di­mas su­ma­ži­na na­mo jun­gia­mų­jų da­lių sta­bi­lu­mą ir pa­tva­ru­mą. Griau­nant lai­kan­čią­sias na­mo sie­nas, ga­li nu­ken­tė­ti ir gre­ti­mi bu­tai.

„Jei vi­si bu­tai per­si­stum­dys sie­nas kaip kas už­si­geis, net pa­tys ne­pa­ju­si­te, kaip dau­gia­bu­tis na­mas vie­ną die­ną taps di­džiu­liu vien­bu­čiu sta­ti­niu“, – juo­kia­si dau­ge­lį me­tų sta­ty­bos dar­bus dir­ban­tis šiau­lie­tis Juo­zas.

Ka­pi­ta­li­nis re­mon­tas – žings­nis po žings­nio

Ta­čiau jei vis dėl­to nu­spręs­ta, kad to­kie sie­nų grio­vi­mo dar­bai yra bū­ti­ni, jei iš­siaiš­kin­ta, kad sva­jo­nių bu­tui ke­lią pa­sto­ju­si sie­na yra lai­kan­čio­ji – pra­si­de­da įvai­rių lei­di­mų, pro­jek­tų ga­vi­mo var­gai. Pa­sak R. Jan­kie­nės, at­lie­kant ka­pi­ta­li­nį re­mon­tą, t. y. to­kį re­mon­tą, ku­rio me­tu pa­kei­čia­mos bu­to lai­kan­čio­sios konst­ruk­ci­jos, bet ne­kei­čia­mi sta­ti­nio išo­rės mat­me­nys – il­gis, plo­tis, aukš­tis ir pa­na­šiai, tam tik­ri lei­di­mai – pri­va­lo­mi.

„Pla­nuo­jant na­muo­se at­lik­ti ka­pi­ta­li­nį re­mon­tą, pir­miau­sia bū­ti­na kreip­tis į pro­jek­tuo­to­ją, ku­ris pa­rengs re­mon­to dar­bų pro­jek­tą. Ga­vus pro­jek­tą, ka­pi­ta­li­niam bu­to re­mon­tui dar rei­ka­lin­gas ra­šy­ti­nis Sa­vi­val­dy­bės pri­ta­ri­mas. Ta­da jau ga­li­ma pra­dė­ti gal­vo­ti ir apie grio­vi­mo, re­mon­to dar­bus“, – tei­gia Sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja. Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, jei­gu at­lie­ka­mas bu­to re­konst­ra­vi­mas, ra­šy­ti­nio Sa­vi­val­dy­bės pri­ta­ri­mo ne­beuž­teks – bū­ti­nas sta­ty­bos lei­di­mas.

Mū­ri­nia­me na­me vis­kas kur kas pa­pras­čiau

Pa­sak R. Jan­kie­nės, at­lie­kant ka­pi­ta­li­nį re­mon­tą mū­ri­nia­me na­me, ku­rio me­tu griau­na­ma an­ga lai­kan­čio­je sie­no­je ar sie­na ap­skri­tai nai­ki­na­ma, pro­jek­to ren­gė­jai nu­ma­to vi­sus rei­ka­lin­gus to­kios sie­nos su­tvir­ti­ni­mus. Esą tik to­kiu at­ve­ju sau­giai ga­lės jaus­tis tiek pa­tys bu­to sa­vi­nin­kai, tiek jų kai­my­nai. Kur kas su­dė­tin­ges­nė si­tua­ci­ja at­lie­kant re­mon­tus blo­ki­nia­me na­me, ka­dan­gi ja­me vi­sos sie­nos yra lai­kan­čio­sios.

„Pap­ras­tai blo­ki­nia­me na­me to­kių da­ly­kų iš vi­so da­ry­ti ne­ga­li­ma. Ži­no­ma, pro­jek­tuo­to­jai kar­tais ran­da ati­tin­ka­mą spren­di­mą, ati­tin­ka­mą su­tvir­ti­ni­mą. Ta­čiau ypa­tin­gai blo­ki­niuo­se na­muo­se be pro­jek­to at­lik­ti sie­nų grio­vi­mo dar­bus griež­tai drau­džia­ma“, – sa­ko Sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja.

Re­mon­tams ža­lią švie­są tu­ri už­deg­ti kai­my­nai

Tie­sa, jau ren­giant ka­pi­ta­li­nio re­mon­to dar­bų pro­jek­tą, ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti ir dar vie­no svar­baus įžan­gi­nio re­mon­tų ele­men­to – na­mo gy­ven­to­jų su­ti­ki­mo. Sa­vi­val­dy­bės Tur­to val­dy­mo sky­riaus Būs­to fon­do po­sky­rio vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vi­ta­li­jus Ma­tu­zas sa­ko, kad re­mon­to me­tu kaip nors kei­čiant bend­ro nau­do­ji­mo, t. y. lai­kan­čią­ją sie­ną, tam pri­va­lo pri­tar­ti ir dau­gu­ma bu­tų sa­vi­nin­kų. „Su­ti­ki­mai tu­ri bū­ti duo­da­mi ne šiaip kur su­si­ti­kus, o ofi­cia­lia­me bu­tų sa­vi­nin­kų su­si­rin­ki­me. Jei na­me įkur­ta bend­ri­ja, į bu­tų sa­vi­nin­kų su­si­rin­ki­mą žmo­nes kvie­čia bend­ri­jos pir­mi­nin­kas, jei­gu bend­ri­jos nė­ra, kvie­čia na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius“, – tei­gia V. Ma­tu­zas.

Tik tu­rint na­mo gy­ven­to­jų su­ti­ki­mą ir pro­jek­tuo­to­jo pa­reng­tą ka­pi­ta­li­nio re­mon­to pro­jek­tą, ga­li­ma ženg­ti ki­tą žings­nį – ei­ti į Sa­vi­val­dy­bę, kad bū­tų iš­duo­tas ra­šy­ti­nis pri­ta­ri­mas nu­ma­ty­tiems re­mon­to dar­bams.

Bu­to bal­ko­no re­mon­tui bū­ti­nas Sa­vi­val­dy­bės pa­lai­mi­ni­mas

Svar­bu ži­no­ti, kad įvai­rių lei­di­mų, pro­jek­tų rei­kia ne tik at­lie­kant ka­pi­ta­li­nį būs­to re­mon­tą, bet ir nu­spren­dus įstik­lin­ti bu­to bal­ko­ną. „Taip, be jo­kios abe­jo­nės, no­rint įstik­lin­ti bal­ko­ną, rei­ka­lin­gas Sa­vi­val­dy­bės ra­šy­ti­nis pri­ta­ri­mas ant žmo­gaus at­si­neš­to spe­cia­lis­to pa­reng­to su­pap­ras­tin­to pro­jek­to ap­ra­šo. Pra­šy­mas, re­ko­men­da­ci­ja ar pa­ta­ri­mas – jo­kiu bū­dų to­kių dar­bų ne­ga­li­ma at­lik­ti sa­va­va­liš­kai, nes tai yra įtvir­tin­ta reg­la­men­tuo­se, kur kal­ba­ma apie na­mo fa­sa­do ele­men­tų kei­ti­mą“, – tei­gia R. Jan­kie­ne.

Sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja sa­ko, kad, nors toks lei­di­mas gy­ven­to­jams ir kai­nuo­ja apie 100 Lt, jis yra bū­ti­nas. Esą už­ten­ka pa­si­žiū­rė­ti, kaip bu­vo tvar­ko­mi dau­gia­bu­čių bal­ko­nai, kol ne­bu­vo priim­ti da­bar ga­lio­jan­tys to­kių re­mon­to dar­bų reg­la­men­tai. Esą kiek­vie­nas tvar­kė­si kaip kas no­rė­jo, to­dėl ne tik ne­bu­vo pai­so­ma įvai­rių sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mu, bet bu­vo dar­ko­mas bend­ras pa­sta­to vaiz­das.

„Ki­ta ver­tus, jei­gu kiek­vie­nas bu­to sa­vi­nin­kas ma­tys, kad jis ga­li drą­siai lįs­ti į na­mo bend­ro nau­do­ji­mo konst­ruk­ci­jas, tai ga­li­me su­lauk­ti ir to­kio na­mo griū­ties. To­dėl at­lie­kant mi­nė­tus dar­bus ir rei­ka­lin­gi pro­jek­tu­kai, kad bū­tų ga­li­ma nu­ma­ty­ti, kaip pa­sta­tas bus su­tvir­tin­tas, kas ja­me bus pa­keis­ta“, – tei­gia R. Jan­kie­nė.

Ge­riau­siai nuo ne­le­ga­lių re­mon­tų sergs­ti ap­lin­ki­niai

Įver­ti­nus tai, kiek įvai­rių po­pie­ri­nių re­mon­to dar­bų rei­kia nu­veik­ti prieš pra­de­dant bu­te kel­ti dul­kes, ma­tyt, kad dau­ge­lis pa­gal­vo­ja – vel­niop vi­si tie lei­di­mai, gal nie­kas ne­pa­tik­rins. Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai ir pa­tys tei­gia, kad vi­sų bu­tų, kur kas iš­mu­šė ko­kią sky­lę, tik­rai nė­ra pa­jė­gūs su­kont­ro­liuo­ti.

„Ta­čiau jei­gu kas nors Sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos sky­rių in­for­muos, spe­cia­lis­tai bū­ti­nai kiek­vie­ną at­ve­ją pa­tik­rins. Jei pa­tik­ri­ni­mų me­tu nu­sta­to­ma, kad gy­ven­to­jas ne­tu­ri rei­kia­mų do­ku­men­tų, in­for­ma­ci­ja per­duo­da­ma Sta­ty­bų ins­pek­ci­jai, ku­ri ar­ba už­dės bau­dą, ar­ba bus lie­pia­ma at­lik­tiems dar­bams pa­reng­ti bū­ti­nus pro­jek­tus“, – sa­ko V. Ma­tu­zas. Nors Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai ti­ki­na, kad ir pa­tys da­ro rei­dus, pri­pa­žįs­ta, esą daž­niau­siai ne­le­ga­lius re­mon­tus at­lie­kan­čius gy­ven­to­jus įskun­džia ne kas ki­tas, o jų kai­my­nai.

Kad ne­tek­tų pyk­tis…

Įsi­bė­gė­jant bu­to re­mon­to dar­bams, na­tū­ra­lu, kad kai­my­nai ne vi­suo­met pa­ten­kin­ti, kai ra­my­bės ne­duo­da už gre­ti­mos sie­nos triukš­mą ke­lian­tys sta­ty­bi­niai įran­kiai, ki­ti su re­mon­tu su­si­ję ne­pa­to­gu­mai. Kad re­mon­tai ne­kel­tų pa­pil­do­mų rū­pes­čių, rei­kė­tų:

ne vė­liau kaip prieš 7 ka­len­do­ri­nes die­nas iki dar­bų pra­džios pa­teik­ti Sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos ir ci­vi­li­nės sau­gos sky­riui in­for­ma­ci­ją apie triukš­mo šal­ti­nių nau­do­ji­mo vie­tą, pla­nuo­ja­mą triukš­mo ly­gį ir jo truk­mę per pa­rą, triukš­mo ma­ži­ni­mo prie­mo­nes;

ne­pa­mirš­ti, kad gy­ve­na­mų­jų na­mų ap­lin­ko­je triukš­mą sklei­džian­čius bui­ty­je nau­do­ja­mus ran­ki­nius prie­tai­sus, sta­ty­bi­nius įran­kius ir ki­tus ju­dan­čius me­cha­niz­mus dar­bo die­no­mis lei­džia­ma nau­do­ti nuo 8.00 val. iki 21.00 val., poil­sio ir šven­čių die­no­mis – nuo 10.00 val. iki 20.00 val.;

laip­ti­nės skel­bi­mų len­to­je pa­ka­bin­ti in­for­ma­ci­ją, nuo ka­da iki ka­da pla­nuo­ja­mi re­mon­to dar­bai;

pa­kal­bė­ti su kai­my­nais ir iš­siaiš­kin­ti, gal ša­lia gy­ve­na šei­mos su ma­žais vai­kais, gal yra ser­gan­čių žmo­nių. Jei taip yra, re­ko­men­duo­ja­ma tar­tis, ko­kiu me­tu re­mon­to ke­lia­mas triukš­mas ma­žiau­siai kenk­tų ap­lin­ki­niams;

iš anks­to su­si­pla­nuo­ti, kur bus de­da­mos sta­ty­bi­nės at­lie­kos, nes sta­ty­bi­nio lau­žo me­ti­mas į bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rį yra drau­džia­mas ir ga­li už­trauk­ti bau­dą;

lai­ky­tis ele­men­ta­rios dar­bo kul­tū­ros: re­mon­to me­tu re­gu­lia­riai va­ly­ti bend­ro nau­do­ji­mo laip­ti­nę, kie­me sta­ty­bi­nių me­džia­gų ne­dė­ti vie­to­se, ku­rio­se daž­nai vaikš­to žmo­nės ir pa­na­šiai;

iš anks­to in­for­muo­ti gy­ven­to­jus, jei­gu at­lie­kant re­mon­to dar­bus teks at­jung­ti van­dens, elekt­ros tie­ki­mą.
Prieš jun­giant – pa­si­ruoš­ti

Pas­ta­ruo­ju me­tu dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai daž­nai no­ri pa­si­di­din­ti kam­ba­rio plo­tą, su­jung­da­mi jį su bal­ko­nu. Ir tai at­lie­ka ne­tei­sė­tai, jei­gu, išė­mę bal­ko­no du­ris ir lan­gą, iš­griau­na ir da­lį po lan­gu esan­čios lai­kan­čio­sios sie­nos. Ar­ba, siek­da­mi di­des­nių erd­vių bu­te, pa­ša­li­na da­lį lai­kan­čių­jų vi­daus per­tva­rų ar kei­čia jų vie­tą. Tai ne­reiš­kia, kad mi­nė­ti dar­bai yra ap­skri­tai ne­ga­li­mi, ta­čiau, no­rint juos at­lik­ti, rei­kia ne­pa­mirš­ti ke­lių svar­bių da­ly­kų:

pa­reng­ti ka­pi­ta­li­nio re­mon­to pro­jek­tą;

gau­ti įga­lio­to Sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jo ra­šy­ti­nį pri­ta­ri­mą šiam pro­jek­tui;

jei­gu sie­no­je, ku­ri nai­ki­na­ma di­di­nant bend­rą kam­ba­rio plo­tą, yra ra­dia­to­rius, at­lik­tus šil­dy­mo sis­te­mos per­tvar­ky­mo dar­bus pa­tik­ri­na ir prii­ma Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja. Ši ins­ti­tu­ci­ja iš­duo­da ir ati­tin­ka­mą pa­tik­ri­ni­mo pa­žy­mą;

už­bai­gus sta­ty­bos dar­bus, at­lie­ka­mi ka­dast­ri­niai ma­ta­vi­mai ir už­pil­do­ma dek­la­ra­ci­ja apie sta­ty­bos už­bai­gi­mą. Ji pa­tei­kia­ma (jei rei­ka­lin­ga) Vals­ty­bi­nės te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jos prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos te­ri­to­ri­niam sky­riui;

su­pap­ras­tin­to pro­jek­to ir ra­šy­ti­nio Sa­vi­val­dy­bės pri­ta­ri­mo rei­kės net ir tuo at­ve­ju, jei­gu lai­kan­čio­sios sie­nos nė­ra griau­na­mos, kai pla­nuo­ja­ma įstik­lin­ti bu­to bal­ko­ną;

ne­pa­si­duo­ti sklan­dan­tiems gan­dams, esą jei bal­ko­nas jau bu­vo įstik­lin­tas, jo­kių Sa­vi­val­dy­bės ra­šy­ti­nių pri­ta­ri­mų, pro­jek­tų ne­be­rei­kia. Vi­sa tai – pra­ma­nai.

Lei­di­mų rū­šys

Prieš ku­rį lai­ką dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai, no­rin­tys sa­vo bu­te at­lik­ti re­mon­tus, pri­va­lė­jo gau­ti lei­di­mus, ku­rie bu­vo iš­duo­da­mi nau­jai sta­ty­bai, pa­sta­to re­konst­ra­vi­mui ir ka­pi­ta­li­niam re­mon­tui. Šiuo me­tu įvai­rių pro­jek­to rū­šių yra iš­skir­ta dau­giau nei ke­tu­rio­li­ka. Ta­čiau daž­niau­siai su­pla­nuo­tiems re­mon­to dar­bams įga­lio­to Sa­vi­val­dy­bės as­mens ra­šy­ti­nio pri­ta­ri­mo, kai­nuo­jan­čio apie 100 Lt, rei­kia:

nu­spren­dus re­mon­tuo­ti, įstik­lin­ti bu­to bal­ko­ną (šiems dar­bams bus rei­ka­lin­gas ir su­pap­ras­tin­tas dar­bų at­li­ki­mo pro­jek­tas, pro­jek­to ap­ra­šas);

at­lie­kant ka­pi­ta­li­nį būs­to re­mon­tą, ku­rio me­tu kaip nors kei­čia­mos pa­grin­di­nės, t. y. lai­kan­čio­sios, na­mo konst­ruk­ci­jos.

Sta­ty­bos lei­di­mai yra iš­duo­da­mi:

pa­sta­to re­konst­ra­vi­mui (lei­di­mo kai­na – 500 Lt);

ob­jek­to mo­der­ni­za­vi­mui (lei­di­mo kai­na – 100 Lt).