Remontų kainos
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovo Daliaus Gedvilo teigimu, planuojant būsto remontą, reikėtų žiūrėti į tai, kiek naujų medžiagų arba elementų į savo būstą norima įkomponuoti.
„Labai daug būsto renovacijos ar remonto kainoje sudaro medžiagos. Medžiagos paprastai sudaro 60-70 procentų remonto vertės, o visa kita – darbo užmokestis, transporto išlaidos. Jeigu jūs darysite tik apdailą, tai tas procentas yra didesnis, jeigu bendrus konstruktyvus keistumėte – būtų mažesnė medžiagų kainos įtaka bendroje sąmatinėje vertėje“, – aiškino jis.
D. Gedvilo teigimu, šiandieną yra skaičiuojama, kad 1 kvadratinio metro remontas vidutiniškai kainuoja apie 500 eurų.
„Mes matome, kiek investuoja naujo būsto statytojai, kurie perka su daline apdaila ir manome, kad tie, kurie įsigyja, tai 500 eurų į kvadratinį metrą turėtų investuoti. Aišku, viskas priklauso nuo medžiagų kokybės, nuo estetikos. Jeigu dizaineris kažką suprojektuoja išraiškingiau – medžiagos gali būti brangesnės ir gali kainuoti ir 700 eurų kvadratinis metras“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas.
Meistrų užimtumas
Anot D. Gedvilo, šiuo metu Lietuvos statybininkai darbų turi pakankamai.
„Šiuo metu aplinkinėse rinkose – Skandinavijoje, centrinėje Europoje – statybų apimtys mažėja, tačiau mes, statybininkai Lietuvoje, džiaugiamės, kad pas mus tokio jausmo nėra, kad kristumėme. Kol kas įmonės užsakymų portfelį turi pakankamai neblogai susiformavusios“, – teigė jis.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovo teigimu, tikėtina, kad paslaugų kainos koreguosis po naujų metų.
„Matome, kad projektuojama mažiau, statybos leidimų išimama mažiau, tai, manome, kad, ko gero, Lietuvos statybininkai kainų korekcijas gali daryti tik kitais metais, nes šiemet turi darbų pakankamai“, – dalijosi D. Gedvilas.
Kiek reikėtų laukti meistrų eilėje – priklauso nuo to, kokius darbus norima daryti.
„Aš manau, kad gali tekti palaukti ir pusę metų, ir truputį daugiau, jeigu ieškote gerų meistrų“, – teigė D. Gedvilas.
Anot jo, Lietuvos statybų sektoriuje itin stipriai jaučiamas sezoniškumas, tad, paprastai, rugsėjo-spalio mėnesiai statybininkams – itin darbingi.
„Jie nori prieš ateinant šaltam sezonui, žiemai, užsidaryti pastatus, pasiruošti, kad darbus galėtų vykdyti žiemos metu, tai pats darbymetis pas statybininkus yra rugsėjis, spalis, jau rugpjūčio pabaigoje statybininkai mobilizuojasi ir, iš tikrųjų, nereikėtų statybininkų ieškoti rugsėjo ar spalio mėnesį, nes tai yra pats pikas, kada statybininkai yra labai užsiėmę ir turi daug darbų“, – aiškino Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas.
Jo teigimu, tokiu laikotarpiu, tikėtina, jog meistrai gali pateikti tokias kainas, kurios gali ir netenkinti.
Kainų korekcijos
D. Gedvilo teigimu, paprastai, kai mažėja darbo apimtys – mažėja darbo užmokesčio dedamoji.
„Nors Lietuvoje jau eilę mėnesių darbo užmokestis statybų sektoriuje kyla, tačiau, jeigu apimtys pradės mažėti, nėra abejonės, kad arba tas darbo užmokesčio kilimas stabilizuosis, arba gali būti, kad ir sumažės. Viskas priklauso nuo to, kiek ta statybų rinka susitrauks“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, šiuo metu manoma, kad ir statybinės medžiagos nepigs.
„Energetika, transporto kaštai, įrengimų vertė ir amortizacijos dydis šiandieną neleidžia statybinių medžiagų gamintojams mažinti kainas, bet statybos rangos darbuose – yra tikimybė, kad, sumažėjus apimtims, įmonės konkuruos ir gali kažkiek kainos koreguotis, bet tai nebus daug“, – teigė D. Gedvilas.
Jo teigimu, tai, kad regionuose ir didmiesčiuose statybų kainos skiriasi – tiesa.
„Deja, mes matome regionuose ženkliai mažesnes kainas ir yra turbūt ne paslaptis, kad Lietuvoje dar yra didelė tolerancija nelegaliam darbui, tai regionuose tuo nelegalaus darbo yra daugiau ir matome, kad, pavyzdžiui, regionuose statybininkai teikia paslaugas ir nesuprantame, kaip galima už tokią nedidelę kainą tą paslaugą suteikti, tai darome prielaidą, kad dalis darbų, vis dėlto, atliekama nelegaliai“, – teigė D. Gedvilas.
Dabartinės tendencijos
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovo D. Gedvilo teigimu, galima apstebėti, kad šiuo metu didžioji dalis apdailininkų dirba naujos statybos būstuose.
„Būtent tie, kurie sulaukia savo eilės, šiuo metu daro apdailą naujuose būstuose, o senų būstų remontai vyksta, bet ne tokiose didelėse apimtyse. Pagrinde darbai vyksta naujuose būstuose“, – teigė D. Gedvilas.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
