Ukmergės gatvėje išdygs 7 aukštų su cokoliniu aukštu administracinis pastatas. Skelbiama, kad projekto užsakovas – bendrovė „BH MERAKI“, o daugiaaukštį projektuoja „Architektūros kūrybinė grupė“.
Kaip DELFI informavo „Architektūros kūrybinė grupė“, cokolyje numatomos komercinės patalpos, bendri prieškambariai su patekimu į pastatą, konferencijų salės, restoranas, dviračių saugyklos ir automobiliu stovėjimo aikštelės. Nuo 1 iki 7 aukšto projektuojami biurai.
Pastatas turėtų būti pažymėtas Ukmergės g. 310 numeriu, o bendras plotas siekti 24 621 kv. metrų. Požeminėse aikštelėse planuojamos 348 automobilių stovėjimo vietos, o antžeminėse aikštelėse – 78 vietos.
„Šalia projektuojamo sklypo yra kelios viešojo transporto stotelės, patogūs takai patekimui pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku. Į antžemines ir požemines automobilių stovėjimo aikšteles bus patenkama iš dviejų sklypo pusių. Vienas įvažiavimas pro „Domus Pro“ pusę iš Ukmergės gatvės, kitas – iš Perkūnkiemio gatvės. Todėl automobilių srautas prie verslo centro pasiskirstys“, – tvirtina „Architektūros kūrybinė grupė“.
Nurodoma, kad pastatas bus iš dviejų blizgių stiklinių tūrių su vertikaliais aliuminio profiliais, išdėstytais vienodu atstumu. Per pastato vidurį, tarp abiejų korpusų bus įrengti dideli kabantys laiptai.
„Laiptai turi dvi paskirtis, tarnauja kaip stogelis virš įėjimo ir patekimui iš cokolio į viršutinę automobilių stovėjimo aikštelę.
Šalia pastato suprojektuotas apie 3,2 tūkst. kv. metrų dydžio apšviestas kiemas, išsidėstęs tarp projektuojamo verslo centro ir esamo „Domus Pro“ prekybos parko. Žaliose zonose bus sporto aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė, krepšinio aikštelė ir dvi poilsio terasos biurų darbuotojams. Taip pat išdėstyti betoniniai suoliukai ir dviračių laikikliai visoje kiemo teritorijoje“, – informuoja projektuojanti pastatą įmonė.
Pakalnis: skatiname, kad atsirastų daugiau verslo centrų
Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis DELFI komentuoja, kad yra matuojamas tiek miesto užstatymo tankumas (kiek proc. žemės užstatyta), tiek užstatymo intensyvumas (kiek kv. metrų pastata žemės plote). Pastarasis rodiklis išduodant leidimus statyti yra svarbesnis, nes nurodo vietos apkrovą, tai yra kiek ten bus žmonių, veiklų, koks bus automobilių srautas.
Didžiausias intensyvumas šiuo metu matomas Vilniaus miesto centrinėje dalyje – aplink Gedimino prospektą, Konstitucijos prospektą. Tačiau iš mikrorajonų čia išsiskiria Perkūnkiemis, kurio užstatymo intensyvumas taip pat atsiduria tarp didžiausių.
Visgi, pasak M. Pakalnio, yra naudinga, kad čia išdygs naujas verslo centras, o ateityje jų šiame mikrorajone bus ir daugiau.
„Perkūnkiemyje apskritai turime per daug būsto, jeigu vertinti pagal tą balansą, kiek turėtų būti būsto, darbo vietų, paslaugų. Turime tikrai daug būsto, o tiek paslaugų, tiek darbo vietų trūksta. Dėl to kiekvienas toks paslaugų objektas ar biurai toje vietoje yra didelis pliusas dėl to, kad žmonės gauna paslaugas, randa darbą arčiau namų ir nereikia vykti į miesto centrą.
Verslo subjektų plėtojimas pagal Ukmergės gatvę yra numatytas visuose mūsų dokumentuose ir tai vyks toliau. Aišku, kad pačios Ukmergės gatvės laukia didelės pertvarkos. Tai siejasi su stambiu jungiamųjų gatvių rytų ir vakarų kryptimi statyba. Tai Pavilnionių, Šiaurinė, Mykolo Lietuvio gatvės – šios gatvės užtikrins tranzitinius ryšius tarp miesto atskirų rajonų ir tada visi kairieji įvažiavimai, kurie dabar yra iš Ukmergės gatvės į atskirus objektus, turės būti panaikinti. Eismas turės šoninėmis gatvėmis vykti. Tos eismo sąlygos pagerės Ukmergės gatvėje realizavus didžiuosius projektus.
Tas srautas (į verslo centrą – DELFI) bus prieš transporto srautą, kuris važiuoja į miestą. Iš kitos pusės ir dalis perkūnkiemiečių galės ten susirasti darbą, tai situacija dėl tokių objektų ženkliai turėtų nepasikeisti. Darbo vietų ir gyvenamųjų būstų suartinimas – tradicinė dabartiniuose miestuose naudojama praktika, mažinanti kamščius, nes palikti tik vieną didelį gyvenamą rajoną – tai pasmerkti, kad žmonės nuolatos važiuos ryte į vieną pusę, o vakare į kitą, o čia turime dviejų krypčių srautą“, – komentuoja M. Pakalnis.
Pasak jo, šiuo metu atliekama studija, koks potencialas yra plėtotis gyvenamųjų namų, komercinių pastatų statybai Perkūnkiemyje. Šioje studijoje dalyvauja ir gyventojai. Po jos atlikimo bus sprendžiama, ar koreguoti detalųjį planą.
Pasiteiravus, ar nebūtų geriau vietoje naujai kylančių pastatų įrengti daugiau žaliųjų erdvių, M. Pakalnis teigė, kad to padaryti negalima, nes sklypai – privatūs.
„Mes tą gamtą tada turime nupirkti iš savininkų, nes visa žemė ten privati. Jeigu mes kaip miestiečiai galim susimesti ir nupirkti, tada viskas gerai, bet ten visa žemė privati. Ten ir yra didžiausia bėda, kad net tos teritorijos, kurios detaliajame plane buvo numatytos želdynams, buvo vis tiek grąžintos savininkams. Tokia situacija susidarė dėl žemės grąžinimo politikos Lietuvoje, kai prioritetas teikiamas nuosavybės atkūrimui, bet ne darniai miesto plėtrai. Sakoma, kad pirma grąžinsime nuosavybę, o tada išpirksime“, – teigė Vilniaus vyriausiasis architektas.
