Laiptinės gyventojai neabejoja, kad į nerakintą butą kažkas vis dėlto ateina pernakvoti – naktimis girdėti varstomos durys.
Naktinius svečius išduoda ir be baldų palikto buto kambario kampe ant grindų įrengtas gultas – čiužinys, numesta pagalvė ir antklodė bei nosį riečiantis kvapas.
Artimiausi buto kaimynai tikina, kad tvyrantis dabartinis dvokas tėra smulkmena. Anot jų, prieš porą metų net vimdydavo į laiptinę iš buto sklidę kvapai, o kaimynus atakuodavo iš socialinio būsto plūsdavusios ordos tarakonų.
„Net per kaimynų butų langus tarakonai ropodavo, o laiptinėje kokie jų sluoksniai būdavo! Paryčiais girdėdavosi per laiptus traukiamos grandinės žvangesys, o paskui iš buto pasklisdavo verdamos arklienos dvokas“, – „Sekundei“ pasakojo laiptinės gyventojai.
Daugiau nei prieš metus išsikrausčius romams atsikvėpę žmonės tikėjosi, kad Savivaldybė socialinį būstą užleis kitai varguolių šeimai.
„Ir skambinau Savivaldybei, ir raštus rašėme, kad butas stovi tuščias. Jokios reakcijos. Nejaugi mieste nėra sunkiai besiverčiančių ir būsto neturinčių jaunų šeimų, jei dvejus metus tokį butą su patogumais Savivaldybė laiko tuščią?“ – stebėjosi artimiausia kaimynė Milda Markauskienė.
Skolininkus gina įstatymai
Miesto Savivaldybė dar balandį užsimojo patikrinti socialinius būstus. Inventorizaciją planuojama baigti iki metų pabaigos.
Kol kas iš 435 Savivaldybės žinioje esančių būstų tikrintojai spėjo aplankyti pusę ir tik keturis rado negyvenamus. Tik dabar į valdininkų akiratį pateko ir romų paliktas būstas.
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Rimšienės teigimu, šitaip išsikrausčiusi romė tikėjosi išvengti už komunalines paslaugas augančių skolų.
Vien už šildymą ir karštą vandenį varguolių skolos siekia per milijoną litų.
Tačiau į skolas įklimpusio nuomininko, auginančio nepilnamečius, iškeldinti Savivaldybei neleidžia vaikus ginantys teisės aktai.
Net ir pabėgus romei Savivaldybė neturėtų teisės su ja nutraukti nuomos sutarties. Ir tik todėl, kad ji geranoriškai atsisakė būsto, šis atiteks kitiems varguoliams. Mainais už tokį geranoriškumą mamai su vaikais valdininkai privalo surasti kitą pastogę.
„Gerai, kad ji sutiko iš dviejų kambarių su patogumais buto keltis į vieną be patogumų. Šitaip bus geriau ir mums, ir kaimynams“, – mano R.Rimšienė.
Varguolių įnoringumas stebina
Šiuo metu socialinio būsto eilėje laukia 652 panevėžiečiai. Vien per šiuos metus Savivaldybė sulaukė 157 naujų prašymų suteikti būstą. Kai kurie pastogės tikisi dar nuo 1992 m.
Šiemet namų, nors ir valdiškų, sulaukė dvi nuo gaisro nukentėjusios šeimos, du neįgalieji, moteris, auginanti penkis vaikus, viena daugiavaikė šeima, dar šeši butai išnuomoti jaunoms šeimoms.
Nors teisės aktai numato, kad socialinis būstas turėtų būti ne mažesnis nei 14 kv. m vienam asmeniui, tačiau laukiantieji kampo numoja ranka į įstatymus – vaiką auginanti neįgali moteris sutiko apsigyventi tik 24 kv.m bute.
Teisės aktai numato, kad į socialinį būstą pretenduoti gali be šeimos gyvenantys asmenys, jei metinės pajamos neviršija 11 tūkst. Lt, o užgyventas turtas – 19500 Lt. Dviejų–trijų asmenų šeimai pajamų kartelė kyla iki 22 tūkst. Lt, turtas – iki 39 tūkst.Lt.
Keturių ir daugiau asmenų šeimos pajamos per metus negali viršyti 6600 Lt vienam žmogui, o turtas vienam nariui – 19500 Lt.
Įstatymais apibrėžtos ties skurdo riba laviruojančios pajamos dažnam prašančiajam stogo virš galvos – neįsivaizduojamos: pajamų – nulis, turto – taip pat.
Vis dėlto R.Rimšienė pripažįsta ne kartą suabejojusi, ar valstybės remtiniems asmenims iš tiesų reikalingas socialinis būstas.
„Sulaukia eilės butui gauti – ir prasideda sveikinimų koncertas. Nepatinka miesto kvartalas, remontas netinka, galų gale tualeto lubų spalva ne ta“, – varguolių įnoringumu stebisi R.Rimšienė.