Namų pirkti nebenori
E. Jurevičius pranešimą pradėjo kalbėdamas, kad šių metų rugsėjį pirminėje rinkoje buvo fiksuojamas mažesnis sandorių kiekis nei prieš metus, o tam įtakos turėjo tam tikros asmenų grupės.
„Tai investuotojai, kurie būstą perka investicijai. Kai su jais kalbame šiuo metu, jie teigia, kad dabar vengia įsigyti turtą, o tai susiję su išaugusiomis paskolų palūkanomis. Taip pat jie vertina, kiek reikės lėšų įrengti butą ir mato, kad jų reikės daugiau dėl kilusių paslaugų ir medžiagų kainų“, – sakė jis.
Kaip aiškino, pastaruoju metu klientai taip pat domisi dėl pokyčių nuo kitų metų, kurie susiję su pilna būsto apdaila.
„Jiems įdomu, kokią įtaką tai turės ir sako, kad palauks, kaip įstatymo pakeitimai pradės realiai veikti ir priims sprendimus dėl turto įsigijimo“, – kalbėjo E. Jurevičius.
Antrinėje rinkoje, pasak jo, pirkėjas atrodo visai kitaip, tačiau taip pat susiduriama su tam tikromis problemomis. Dažniausiai, kaip teigė, tai žmonės, perkantys pirmąjį savo būstą.
„Jeigu žiūrėtume, kaip naujai išduodamų paskolų pasiskirstymas atrodo pagal NT tipą, gyvenamųjų namų paklausa yra mažėjanti ir čia verta grįžti į tą momentą, kai buvo pandemija, buvo daug apribojimų ir daugelis pagalvojo, kad jiems reikėtų didesnio būsto.
Tuo momentu namų pardavimai augo, bet laikui bėgant didžioji dalis grįžo dirbti į biurus ir pasidarė svarbu, kur tie gyvenamieji namai būna, nes dažniausiai jie nutolę nuo miesto centrų. Atsiranda papildomos išlaidos, susijusios su degalais, su automobilio amortizacija, laiko klausimu. Pastebime, kad klientai šiai dienai priimdami sprendimus į tai atsižvelgia“, – sakė jis ir tikino, kad šiuo metu daugiau aktualūs butų pardavimai.
Tiesa, kaip pabrėžė, tie, kurie namus šiandien statosi patys arba juos perka su nepilna apdaila, jiems tenka išleisti daugiau.
„Kaip bankas, mes skaičiuojame, kiek klientai planuoja skirti lėšų pabaigti darbus ir matome, kad per paskutinius metus sąmatos, kurias klientai pateikė, iki galutinių duomenų, kiek išleido, skiriasi 1,5-2 kartus nei jie planavo. Viskas dėl paslaugų ir išaugusių medžiagų kainų“, – sakė E. Jurevičius.
Nebeįperka aukštos energetinės klasės būsto
Skaitydamas pranešimą banko atstovas taip pat teigė, kad turto, kurio energetinė klasė yra A arba aukštesnė, paskolų išdavimas šiuo metu mažėja, o tam įtakos turi ribotos banko galimybės gyventojams skolinti maksimalias kredito sumas.
„Aukštesnės energetinės klasės turtas dažniausiai yra naujas, arba, išvis, parduodamas tik pirminėje rinkoje, ir tokio turto kaina yra pakankamai aukšta“, – sakė jis.
Pasakodamas, kaip atrodo klientas, kuris „Luminor“ banke perka būstą su paskola, vadovas tikino, kad juos galima išskirti pagal amžių.
Dalį sudaro asmenys, kurie yra iki 30 metų, tačiau šiuo metu, kaip pridūrė, jaučiamas tokių asmenų sumažėjimas. Kaip tikino, asmenys nespėja sukaupti reikiamo pradinio įnašo būstui arba jų pajamos dar nėra tokios, kad gautų reikiamą kredito sumą.
„Beveik pusę mūsų naujų banko klientų yra tarp 30-40 m. amžiaus. Įprastai tai besikuriančios jaunos šeimos, kurios turi stabilų finansinį pagrindą, turi sukaupę pradinį įnašą.
Kai žiūrime į amžiaus grupę 40-50 m., čia matome augimą ir jį lemia asmenys, kurie jau turi būstą, bet nori gerinti gyvenimo kokybę ir pakeisti būstą naujesniu“, – pasakojo E. Jurevičius.
Taip pat, anot jo, apie 60 proc. būsto paskolų išduodama asmenims, kurie yra susituokę arba bendrai veda namų ūkį.
Jis lygino ir gyventojų, imančių paskolas būstui, pajamas.
Kaip parodė duomenys, vieno asmens, įsigijusio būstą asmeniškai pajamos yra 21 proc. didesnės nei pajamos, tenkančiam vienam namų ūkio nariui, kai paskola imama su bendraskoliu.
