aA
Norint gauti paskolą būstui, reikia būti sukaupus pradinį įnašą, kuris padengtų bent 15 proc. jo kainos. Per kiek laiko galima sutaupyti keliasdešimt tūkstančių eurų? Savo patirtimi dalijasi septyni Vilniaus gyventojai.
Fabijoniškės
© DELFI / Kiril Čachovskij

Viktorija DELFI pasakojo, kad kartu su draugu pradiniam įnašui taupo jau ilgiau nei metus ir šiuo metu turi 7 tūkst. eurų.

„Esame užsibrėžę 15 tūkst. eurų sumą. Na, kad būstas būtų už maždaug 100 tūkst. eurų, – sakė ji. – Nors abiejų pajamos nėra mažos, bet stabiliai kiekvieną mėnesį atidėti vienodą sumą neišeina, nes vis atsitinka kažkas nenumatyto.

Pavyzdžiui, reikia pinigų automobilio remontui ir panašiai. Todėl būna taip, kad vieną mėnesį nieko neatidedame, kitą atidedame 200–300 eurų, o geriausiu atveju pavyksta atidėti ir 700–800 eurų.“

Mergina aiškino, kad įnašui kaupia bendrai, todėl savo ir draugo atlyginimus yra išskirstę skirtingoms reikmėms – maistui, kurui, kelionėms, drabužiams. „Indėlis į taupymą daugmaž vienodas“, – teigė ji.

Viktorija svarstė, kad nors yra užsibrėžusi 15 tūkst. eurų tikslą, gali būti, kad tiek neužteks.

„Jeigu dabartinė rinkos situacija nesikeis, tai šita suma bus per maža, todėl teks taupyti toliau. Mes orientuojamės į vidutinę klasę, o būsto norisi erdvesnio, tai nesitikiu, jog kainuos mažiau nei 100 tūkst. eurų. Užsibrėžti 15 tūkst. yra labai preliminari įnašo suma“, – sakė ji.

Nuosavo būsto svajonė: po kiek pradiniam įnašui atsideda lietuviai
© DELFI / Karolina Pansevič

Taupo viena

Kiek kitokioje situacijoje yra vilnietė Marija. Ji pradiniam įnašui taupo visiškai viena, be niekieno paramos.

„Nors esu taupus žmogus, ne visada pasiseka skirti norimą pinigų sumą. Puikiai sekasi tais mėnesiais, kai neištinka „gyvenimas“. Tarkim, neatsiranda nenumatytų išlaidų, ligos atveju – vaistams, operacijoms, finansinės paramos artimiesiems dėl jų nelaimės, ar tiesiog dėl suplyšusių batų“, – DELFI pasakojo mergina.

Ji sakė, kad šiuo metu yra užsibrėžusi 9 tūkst. eurų tikslą. Iš pradžių planavo kas mėnesį tam skirti po 400 eurų. „Dabar net pačiai juokinga. Pavyksta tarp 250 iki 400 eurų per mėnesį atsidėti“, – pripažino Marija.

Nuo 2018 metų lapkričio taupanti vilnietė sakė, kad būsto kainų augimą stebi ramiai.

„Esu tikra, kad būsto kainos kiekviename mieste tiesiogiai atspindi pirkėjų galimybes. Vilniuje galima rasti ir gana pigių variantų, tačiau jų vieta, įrengimas, statybos metai ir kiti niuansai tenkina ne visus.

Aš domiuosi senos statybos butais, mat naujam, bent per artimiausius metus, tiesiog nesutaupyčiau įnašui, o galbūt ir nesugebėčiau išsimokėti paskolos. Vienintelis erzinantis dalykas dėl būstų Lietuvoje – tikrai didelis įnašas paskolai, bankų nelankstumas dėl įnašo ir jokių kitų variantų.

Taip, yra išperkamoji nuoma, bet jos kainos priverčia pakelti antakius ir vienam dirbančiajam retai įkandamos. Užsienio šalyse yra įvairesnių galimybių, tad galima pasirinkti sau tinkamesnę ar bent apskritai įmanomą“, – pasakojo Marija.

Ji pridūrė, kad kiekvienas turi skirtingų poreikių, rinkdamasis, kur gyventi.

„Vienam tinka senas malkomis kūrenamas namelis su sodeliu ir be kanalizacijos už 20 tūkst. eurų, kitam būtinas naujos statybos butas su balkonu už 130 tūkst. eurų. Aš žvalgausi maždaug 60 tūkst. eurų vertės buto. Tokiai paskolai pradinis įnašas yra kiek didesnis, nei 8 tūkst. eurų“, – apibendrino ji.

Nuosavo būsto svajonė: po kiek pradiniam įnašui atsideda lietuviai
© DELFI / Karolina Pansevič

Teko susiveržti diržus

Išperkamosios nuomos galimybę pasirinko DELFI pašnekovė Agnė.

„Prieš kelerius metus sunerimau, kad reikia būtinai taupyti būstui, nes pakėlė buto nuomos mokestį, ir jis tapo iš esmės toks pats, ką būčiau mokėjusi bankui už lizingą. Bet bėda buvo ta, kad žvalgėmės buto geresniame rajone, kur kainos – kosmosas. Ir skaičiavome, kad 5 metus reikėtų mokėti nuomą ir kone tiek pat atsidėti, kad galėtume turėti butą ten, kur norėjosi.

Tai labai pasisekė dėl to, kad atsirado norimoje vietoje butai su „Rent to Buy“ (angl. išperkamąja nuoma). Iš karto ėmėme nedvejodami ir iki šiol džiaugiamės, kad 2 metus reikėjo diržus susiveržti, bet ne 5 metus dantis sukandus sėdėti“, – pasakojo vilnietė.

Agnė prisiminė, kad prieš tai už nuomą mokėdavo po 300 eurų per mėnesį.

„Skaičiavome, kad norint susitaupyti pradiniam įnašui, reikėjo dar po maždaug 300 eurų atsidėti. Baisiai pykau dėl to, kad tuo metu už 300 eurų būtų išėjusi buto Žvėryne paskola, o gyvenome Justiniškėse.

Būtent į Žvėryną labai norėjau išsikraustyti ir skaičiavome, žiūrėdami į tuometines kainas, kad reikėtų tarp 15–16 tūkst. eurų pradiniam įnašui. Pirmuosius 2 metus „Rent to Buy“ mokėjome po 580 eurų, kol išsimokėjome visą pradinį įnašą. Kol mokėjome, tai įsirengėme ir butą, nes pirkome be apdailos, o paskola dabar ir išeina beveik 300 eurų“, – dėstė pašnekovė.

Naujamiestis
Naujamiestis
© DELFI / Domantas Pipas

Sutaupė, bet paaiškėjo, kad per mažai

Liucija pasakojo, kad kartu su vyru 20 tūkst. eurų pavyko sukaupti per metus.

„Nebuvo tikslo dėl konkrečios sumos. Tiesiog taupėme, o dabar pagalvojame, kur tuos pinigus išleisti, nes jie praranda vertę dėl infliacijos. Galbūt prasmingiau būtų pirkti nekilnojamąjį turtą“, – sakė ji.

Vilnietė kalbėjo, jog išsirinko pirkinį ir nuėjo į banką, bet ten sužinojo, kad 20 tūkst. eurų neužteks.

„Problema – sugriežtintos bankų nuostatos. Pažįstama pirko su 15 proc. pradiniu įnašu, man jau reikia bent 20 proc.“, – tikino pašnekovė.

Liucija sakė, kad jai reikės maždaug 25 tūkst. eurų pradiniam įnašui.

„Dar priklauso nuo to, kiek reikės mokėti už dokumentus, nes yra visokie turto vertinimai. Be to, reikia dengti skirtumą tarp turto vertinimo ir kainos. Būsto kainos dabar labai užkilusios ir turto vertinimas dažnai būna mažesnis, tai skirtumą turi susimokėti iškart. Tarkim kaina yra 130 tūkst., o vertinimas – 120 tūkst., tai 10 tūkst. pats turi susimokėti. Ši problema ypač aktuali senos statybos būstuose. Realiai sukaupti reikia dar daugiau“, – DELFI sakė pašnekovė.

Sulaukė tėvų pagalbos

Vilnietis Laurynas pasakojo, kad pradiniam įnašui skiria po 400 eurų per mėnesį. Po 200 eurų kartu su partneriu.

„Pusantrų metų jau taupome“, – sakė jis.

Tuo metu Martynas atskleidė, kad sulaukė uošvio pagalbos.

„Buvome pradėję taupyti su dar būsima žmona, bet uošvis pardavė turėtą žemę Pavilnyje ir skyrė daugiau nei reikiamą sumą pradiniam įnašui“, – sakė jis.

Kiek kitokia uošvių pagalba pasinaudojo Indrė, pradiniam įnašui savarankiškai sutaupiusi per pusantrų metų.

„Paslaptis – įsikėliau pagyventi pas vyro tėvus nuosavame name. Tada 50 proc. pajamų atidėdavau taupymui. Reikėjo 17 tūkst. eurų, tikrai daug, kai pagalvoji, bet dabar pirkiniu džiaugiuosi ir manau, kad tai gera investicija ateities nuomai“, – sakė vilnietė.

Antakalnis
Antakalnis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Reikalavimai paskolai

Kaip nurodoma Lietuvos banko tinklapyje, norint gauti būsto paskolą, reikia atitikti keturis pagrindinius reikalavimus.

Pirma, reikia turėti ne mažesnį nei 15 proc. pradinį įnašą.

„Kredito davėjas, gali prašyti savomis lėšomis padengti ir didesnę kredito dalį. Šis pradinis įnašas negali būti padengtas skolintomis ar gautomis įkeičiant kitą nekilnojamąjį turtą lėšomis. Jei atitinkate tam tikrus kriterijus, galite kreiptis dėl valstybės paramos būstui įsigyti ir ją panaudoti kaip pradinį įnašą“, – nurodo centrinis bankas.

Antra, reikia ne mažiau nei 6 mėnesius gauti tvarias pajamas.

„Kokios pajamos laikomos tvariomis, nustato pats kredito davėjas. Jis gali pasirinkti vertinti ir kito laikotarpio jūsų pajamas, jei turi pagrįstų įrodymų, kad būtent jos yra laikomos tvariomis. Vartotojams, kurių pajamos gali gerokai kisti (pavyzdžiui, dividendų, pajų pajamos, nekilnojamojo turto nuomos pajamos, pajamos iš investicinės veiklos arba nekilnojamojo turto pardavimo pajamos ir pan.) arba dėl kurių pajamų tvarumo abejojama, taikomi griežtesni apribojimai“, – rašoma tinklapyje.

Trečia, finansiniams įsipareigojimams turės būti skiriama ne daugiau nei 40 proc. pajamų.

„Jei paskolą būstui ima šeima, kredito davėjas privalo vertinti abiejų sutuoktinių pajamas ir finansinius įsipareigojimus. Kredito davėjas taip pat gali vertinti esamas ir tikėtinas būsimas jūsų namų ūkio išlaidas (mokesčius už būstą, maistą, kurą, vaikams išlaikyti ir pan.). Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau kiekvienas kredito davėjas turi atsakingai įvertinti konkrečiai jūsų situaciją“, – įspėja Lietuvos bankas.

Ketvirta, reikia turėti tinkamą kredito istoriją.

„Istorija apima informaciją apie turimas paskolas ir įsipareigojimų vykdymą, taip pat sąskaitų apmokėjimą laiku. Šią informaciją kredito davėjas patikrina duomenų bazėse. Vis dėlto konkrečių kredito istorijos kriterijų nėra nustatyta, kiekvienas kredito davėjas tam tikrus jūsų kredito istorijos aspektus gali vertinti skirtingai“, – pastebima pateiktoje informacijoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
3.2632

Šalčininkuose iškils 132 nauji butai (4)

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Interresta development“ Šalčininkuose imasi...

Kaune, žvelgiant į miestą nuo „Britanikos“, prasidėjo architektūros festivalis: vadovas tikisi sukelti diskusiją (2)

Šeštadienį ekskursijomis, apžvelgiant Kauną nuo miesto centre tris dešimtmečius stūksančio...

Turto bankui ministerijos perdavė daugiau nei 250 tūkst. kv. metrų pastatų ploto (2)

Turto bankui ministerijos, vykdydamos energetinio efektyvumo didinimo programą, perdavė 254,7...

Aukštaitijos pramonės centrą apėmė statybų bumas: gyventojų sumažėjo ketvirčiu, bet tai nieko nereiškia (95)

Panevėžio viešųjų erdvių atgimimas, regis, estafetę perdavė ir verslui. Vienas po kito...

Renkantis butą atskaitos tašku tampa liūdnai pagarsėjęs Perkūnkiemis, po jo – viskas tik geryn Avulis: tai lyg koks getas (165)

Išsirinkti būstą – užduotis ne iš lengvųjų. Viena vertus, rinktis tikrai yra iš ko, kita...

Top naujienos

Ateityje Alzheimeriu sirgs vis daugiau žmonių: simptomai sunkiai pastebimi ir gali būti labai subtilūs

Atminties, intelekto praradimas, pažintinių funkcijų globalūs pakenkimai. Tai tik keli požymiai,...

Putinas žaidžia žiaurų žaidimą „pagauk-paleisk“ (85)

Jau tampa panašu į sistemą: Rusijos teisėsaugos institucijos sulaiko kokį nors asmenį pagal...

Dėl vienos darbuotojos žinoma įmonė verčiasi per galvą: kas ta paslaptingoji Pija? (162)

„Pija, pasilik!” – tokius užrašus ant automobilių šįryt turėjo pastebėti vilniečiai...

Buvęs Vilniaus „Ryto“ žaidėjas nušautas Dalase (10)

Lietuvos sostinės klubui atstovavęs 37 metų Andre Emmettas tragiškai žuvo Dalase. JAV...

Po atostogų grįžusi šeima patyrė šoką: iš pradžių automobilis dingo „be žinios“, vėliau – pasipylė tepalai (151)

Įsivaizduokite situaciją: išsirengiate į atostogas ir šeimos automobilį paliekate stovėjimo...

Čimbaro sūnui – blogos žinios dėl viceministro posto (71)

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas DELFI teigė, kad, jo nuomone, Modesto Čimbaro...

Oficialiai išsiskyrė Monika ir Andrius Šedžiai, bet karas nesibaigė: paaiškėjo su kuo gyvens poros vaikas (32)

Andriaus ir Monikos Šedžių skyrybų procesas pasiekė finišo tiesiąją – pora oficialiai nebe...

Politikų turtų mįslės – po devyniais užraktais: juos gina patogūs įstatymai (32)

Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, turtingiausi politikai yra ne Seime....

Pergalingas Chomičiaus debiutas prie Alytaus komandos vairo – namie įveikė „Nevėžį“ (12)

Pirmose šio „Betsafe–LKL“ sezono rungtynėse Alytaus „Sintek-Dzūkija“ nugalėjo Kėdainių...

Lietuvių stovėjimo kamščiuose ypatumai: naršymas telefone – įprastas dalykas (21)

Didmiesčių gyventojai kasdien gaišta laiką eismo spūstyse. Turėti rankose telefoną griežtai...