Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo Dainiaus Čergelio, statybų sektorius visai nesunkiai įgyvendino reikalavimus pereiti nuo A prie A+ klasės energinio naudingumo klasės, nuo kurios A++ klasė nedaug skiriasi, tiesiog jos reikalavimai šiek tiek griežtesni.
Ministerija nurodo, kad A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai). Didesni reikalavimai taikomi vėdinimo sistemoms su šilumogrąža, taip pat atitvarų ir pertvarų bei tarpaukštinių perdangų, skiriančių patalpose ar butuose įrengtus autonominius šilumos šaltinius, šiluminėms savybėms.
„Šie reikalavimai negalios kultūros paveldo statiniams, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda; maldos namams ir kitokios religinės veiklos pastatams; ne ilgiau kaip dvejus metus skirtiems naudoti laikiniesiems pastatams; nedaug energijos suvartojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams; atskirai stovintiems ne didesnio kaip 50 kv. metrų bendrojo naudingojo ploto pastatams“, – nurodo ministerija.
Reikalavimas taip pat negalios poilsio, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus; nešildomiems pastatams, taip pat avarinės būklės pastatams, kuriuos nenaudinga atnaujinti.
2010 metais priimta ES direktyva įpareigojo valstybes nares užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2020 metų gruodžio 31 dienos visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos. Šiam reikalavimui įgyvendinti Lietuva numatė, kad nuo 2014 metų statomų namų energinė klasė būtų ne žemesnė nei B, nuo 2016 metų – A, nuo 2018 metų – A+, o nuo 2021 metų – A++.
