„Didžiąją dalį kainų prieaugio labai stipriai paaiškina išaugę statybų kaštai ir spartus atlyginimų augimas, kuris sudarė pasiūlos-paklausos disbalansą“, – aiškina LB Finansinio stabilumo direktorius Jokūbas Markevičius.
LB vertina, kiek šiuo metu NT kainos yra apie 6 proc. atitrūkusios nuo pamatinių reikšmių.
„Palyginti su tuo ką turėjome 2005-2007 m., jos nėra tiek daug atitrūkusios, bet pirmą kartą po to laikotarpio jos pradėjo būti atitrūkusios – įvairiais rodikliais vertinant, jos yra pervertintos apie 6 proc. nuo pamatinių reikšmių. Kuo tas atotrūkis didesnis, tuo ir korekcijos rizika didesnė, bet tai nėra katastrofiški lygiai, kuriuos matėme anksčiau“, – atkreipia dėmesį jis.
Anot LB, išaugusios palūkanos nesumažino paskolų srauto bankuose.
„Įdomu, kad su paskola perkamų būstų dalis netgi išaugo. Reikšmingai sumažėjo tų, kurie perka nuosavomis lėšomis“, – sako J. Markevičius.
Naujausi duomenys rodo, kad būsto kainų augimas tebėra aukštas, bet pasiekęs piką.
„Tiek pagal LB pasikartojančių sandorių indeksą, tiek pagal „Ober-haus“ būsto kainų indeksą matome metinį kainų augimo sustojimą ir netgi šiek tiek slopimą.
Naujausiose skelbimų tendencijose įžvelgiame kainų augimo slopimą. Aruodas.lt esančių skelbimų būstų kainos pamažu mažėja nuo liepos mėn. O gyventojų lūkesčiai apklausose yra ne apie kainų didėjimą, o kainų stabilizavimąsi. 73 proc. gyventojų tikisi kainų stabilizavimosi, o augimo tikisi rekordiškai mažai žmonių, kritimo irgi nedaug“, – LB Nekilnojamojo turto konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo J. Markevičius.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus konferencijoje pažymėjo, kad pasaulyje jau pastebimas NT kainų mažėjimas, panašios tendencijos neaplenks ir Lietuvos.
„NT kainų mažėjimas matomas už Atlanto – JAV, Kanadoje. Neatmestina, kad būsto kainų atvėsimas neaplenks ir mūsų šalies. Trys ketvirtadaliai namų ūkių nebesitiki būsto kainų augimo ateinančiais metais, daugėja ir panašių NT ekspertų vertinimų. Jie kurie tikisi, kad NT kainų augimas bus santūresnis ir tvaresnis, labiau atitinkantis pamatinius veiksmus, netgi galbūt bus matomas nedidelis kainų sumažėjimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – sako G. Šimkus.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat atkreipia dėmesį, kad būsto kainų korekcija jau prasidėjo daugelyje Vakarų valstybių. Jis neatmeta galimybės, kad korekcijų matysime ir Lietuvoje.
„Švedijoje kainų pakankamai ryški korekcija – 10 proc. nuo aukščiausio lygio, JAV kreivė (būsto kainų – red.) ima lenktis, Lietuva – inertiškesnė, todėl dar to nelabai matome. Tik pirmosios kregždės, skelbimų portaluose matome tam tikrus mėnesinius kritimus.
Esminis klausimas – kiek tos kainos gali kristi. Yra įvairių tyrimų, tarkime, Jungtinėje Karalystėje svyruoja 5-10 proc. Europos centrinis bankas neseniai išleido publikaciją, teigdamas, kad 1 proc. punkto palūkanų normų padidėjimas gali sumažinti kainas apie 5 proc. Jei tai nuo labai žemo lygio augimas, galbūt iki 9 proc.
Lietuva yra santykinai geresnėje pozicijoje – turime labai didelį nominalų pajamų augimą, tai nebūtinai reikš, kad kainos gali kristi nominaliai. Gali keletą metų eilės kilti darbo užmokestis pakankamai sparčiai - 6-10 proc., ir kainos gali išlikti stabilios, nebūtinai tai gali lemti korekciją. Aš asmeniškai neatmesčiau, kad tam tikruose segmentuose galime pamatyti korekcijų ir Lietuvoje“, – dėsto ekonomistas.
