„Vieta yra bene svarbiausias faktorius visuose nekilnojamojo turto segmentuose. Pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kai kokybiškas projektas netinkamoje vietoje patiria didelę nesėkmę, - tvirtina specialistė. - Be abejo, kokybė esant normaliai situacijai rinkoje, taip pat yra būtina sąlyga, užtikrinanti investicijos patikimumą“.
Jos manymu, netolimoje ateityje nepatyrę, atsitiktiniai nekilnojamojo turto vystytojai apskritai bus eliminuoti iš rinkos, o pagrindinę „pyrago“ dalį turėtų dalintis vos 10 – 15 procentų statytojų.
UAB „ŽIA valda real estate“ projektų plėtojimo departamento direktorius Benediktas Laurušonis pritaria, kad ribotos pasiūlos objektų prestižiniuose mikrorajonuose vertė bėgant laikui dar augs. „Pavyzdžiui, Latvijos bei Estijos rinkose, kur NT kainos šiek tiek mažėjo, būstas pigo tik ekonominės klasės daugiabučiuose, o ne centre ir senamiestyje“, - pastebėjo pašnekovas. Šiuo metu jis nepatartų investuoti į žemės sklypus Vilniaus rajone, kur nėra bendrojo plano ir aiškios plėtros strategijos.
Estijos bendrovės „Q Vara“ direktorė Lietuvoje Lina Verbliugevičiūtė sako, kad vystytojai, pasirinkę statyti projektus Antakalnyje, Žvėryne ir senamiestyje, tikrai neliks aklavietėje. „Nors atėjome į Lietuvą jau įsismarkavus kalboms apie artėjančią krizę, netikime, kad ateis laikas, kai butų kainos kris rajonuose, kur paklausa viršija pasiūlą“, - sakė ji. Anot jos, jų projektas Žvėryne vis dar įdomus tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojams.
Tuo tarpu „Hansabanko“ pardavimų palaikymo skyriaus vadovas Tomas Pulikas šiuo metu atsargiai vertina investicijas į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, nors mano, jog realiai apsiskaičiavus siekiamą grąžą per tam tikrą laikotarpį, nekilnojamasis turtas vis dar gali būti patrauklus investavimo būdas. „Praėjusiais metais didžiausias kainų augimas užfiksuotas būtent mažesniuose Lietuvos miestuose, tačiau NT ten vis dar gerokai pigesnis nei didmiesčiuose. Todėl yra tikimybė, jog kainos apskrityse dar gali kilti“, - sakė banko specialistas.
Stambiems nekilnojamojo turto vystytojams specialistai pataria neapsiriboti tik investicijomis į gyvenamąją statybą. Diversifikavus portfelį, jų manymu, būtų išvengta nuostolių. „Alternatyva gyvenamosios paskirties sektoriui galėtų tapti visuomeninės paskirties objektai ir komerciniai pastatai. Iki šiol neturime nei vieno tarptautinius standartus atitinkančio prekybos ar ofisų parko, priemiesčių prekyba yra tik pradinėje vystymosi stadijoje, nepakankamai vystomi į mažesnius nuomininkus orientuoti modernūs sandėliai, A/A+ standartą atitinkantys biurų pastatai bei viešbučiai“, - vardino N. Rastenytė.
„ ŽIA valda real estate“ ekspertas ragina investuotojus pažvelgti plačiau ir galvojant apie investicijas į nekilnojamąjį turtą neapsiriboti gyvenamųjų namų statyba. „Kai sulėtėja vienas nekilnojamojo turto rinkos segmentas, investuotojai natūraliai ieško kitų nišų. Lietuvoje dar nelabai kreipiamas dėmesys į specifinės paskirties objektus, pavyzdžiui, meno galerijas, sporto kompleksus, inžinerinius statinius (tiltus, kelius) ir panašiai, - teigė B. Laurušonis. – Vis tiek bus sričių, kuriose įmanoma uždirbti“.
