aA
Pernai Lietuvoje būstui įsigyti buvo išleista 2,05 mlrd. eurų, o didesnė pinigų suma įsigyti buvo išleista tik 2007 metais (2,22 mlrd. eurų).

Kuo situacija dabar skiriasi nuo 2007 m.? Ar ir toliau brangstantis būstas dar įperkamas Lietuvos gyventojams?

Rinka kone euforinė

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako, kad dabartinė atmosfera NT rinkoje – pernelyg euforinė. Jo teigimu, ženklų, kad artimiausiu metu galėtų kas nors pasikeisti – labai mažai.

„Kilimas visada kelia baimę, jeigu kylame, atrodo, kad galime ir nukristi. Iš tiesų, aš gana neramiai žiūriu į tai, kad rinka kaip niekada yra optimistinė. Atrodo, kad 2019 metų rinka bus dar optimistiškesnė, visi rodikliai yra teigiami. Reikia pripažinti, kad kyla būsto kainos, bet kyla ir atlyginimai. Vilniuje 2019 metais būstas yra įperkamesnis, jeigu žiūrėtume į statistinius duomenis ir lygintume su tuo, kas buvo 2018 metų pradžioje.Tai reiškia, kad žmonės turi pinigų ir galimybių įsigyti būstą“, – laidoje sakė S. Vagonis.

Saulius Vagonis
Saulius Vagonis
© DELFI / Domantas Pipas

Ragina vertinti su geresniais metais

„RealData“ vadovo Arnoldo Antanavičiaus nuomone, nėra visiškai teisinga sakyti, kad dabartinė situacija yra itin gera, nes lyginame ne su geriausiais, o su pačiais blogiausiais metais. Jis taip pat paminėjo ir Vakarų pavyzdį, kur perkamumo rodiklis yra gerokai didesnis.

„Visada kuo aukščiau pakilsi, tuo baisiau bus nukristi. (…) Nepaisant to, kad vilniečiai gali nupirkti 6,5 kvadratinio metro su savo vidutiniu atlyginimu, kas yra geriau nei pernai ar praėjusią krizę, bet Rygoje ar Taline su jų pajamomis jie gali nupirkti 25 procentais daugiau būsto. Vien jau tai yra signalas, kad galbūt mes šiek tiek pervertiname savo galimybes ir visą situaciją. Mano nuomone, mes šiek tiek per daug optimistiškai į visa tai žiūrime.

Jeigu pažiūrėtume į Vakarus, tai tas įperkamumo rodiklis yra dar geresnis, jeigu orientuotumėmės į geriausius pavyzdžius, mūsų nekilnojamojo turto kainos ir pajamų santykis turėtų būti gerokai palankesnis pirkėjui, deja, to nėra. Patys pirkėjai ne visada yra suinteresuoti, kad būstas būtų pigesnis. Dažniausiai tas, kas nusiperka, nori, kad NT brangų, nes tada jo investicija labiau atsipirktų. Pati paklausa iš savęs duoda daug skatinimo, kad NT brangtų. Visi tie dalykai lemia, kad dabar turime euroforinę situaciją“, – laidoje „DELFI diena“ sakė A. Antanavičius.

NT analitikas: žmonės Lietuvoje permoka už būstą
© DELFI / Orestas Gurevičius

Rinkos nesklandumai mažai tikėtini

Tuo tarpu S. Vagonis pateikė šiek tiek daugiau statistikos apie situaciją skirtinguose miestuose. Taip pat jis pridūrė, kad net ir pasaulio ekonomikoje vykstantys pokyčiai turbūt neturėtų lemiamos įtakos dabartinei situacijai NT rinkoje.

„Žinant situaciją, kokia yra pirmaisiais šių metų mėnesiais, tai panašu, kad jeigu pasaulio nesupurtys kokia nors didesnė finansų krizė, būstas bus užprogramuotas pabrangti. Nesakau, kad dideliu procentu. Jeigu kalbėtume apie Vilnių, praėjusiais metais būstas, mūsų skaičiavimais, brango 3 procentais, Klaipėdoje apie 4 procentus, Šiauliuose ir Panevėžyje kilimas siekė beveik 10 procentų. Sakyčiau, kad nuosaikus kelių procentų didėjimas turėtų būti ir šiais metais. Rinka yra euforinėje būsenoje, net jeigu būtų dideli nesklandumai, panašu, kad jie rinkos nesustabdys.

„Dabar labai būtų sunku tiesiog imti ir pasakyti, kas galėtų sukelti rinkoje kažkokius stiprius pasikeitimus. NT rinkos problemos bus galimos nebent tada, kai su sunkumais susidurs visa Lietuvos ekonomika. Dabar sunku pasakyti – galbūt „Brexit“, bet sunku numatyti“, - kalbėjo S. Vagonis.

Permokame už būstą

A. Antanavičius pabrėžė, kad žmonės Lietuvoje permoka už būstą, o tikėtis, kad NT kainos mažės – mažai tikėtina, nes atlyginimai Lietuvoje auga.

„Aš manau, mes permokame už būstą. Galima pažiūrėti į skaičiavimus, kad įperkamumas kartu su paskola, skaičiuojamos ne realios žmonių pajamos, o kai kurie rinkoje skaičiuoja tai pagal tai, kiek žmogus gali pasiskolinti ir kiek nupirkti, bet paskola nėra nukritę iš dangaus pinigai, juos dar reiks uždirbti. Žiūrint į atlyginimus ir pajamas, Vilniuje yra 7–8 metai reikalingi, kad padengtume vidutinį butą naujos statybos, kai Vakarų rinkose yra 4–5 metai. Jeigu yra virš 5, sakoma, kad yra perkaitusi rinka, būstas yra per brangus“, - sako A. Antanavičius.

Arnoldas Antanavičius
Arnoldas Antanavičius
© DELFI / Domantas Pipas

„Jeigu nebūtų paskolų, nebūtų tokių rodiklių. Galima tai sakyti vienareikšmiškai. Ką jau yra parodžiusi krizė, kad bankai tada neskolino, nes buvo labai sudėtingos sąlygos ir aukštos palūkanos. Didmiesčiuose labai daug būstų yra nuperkama su paskolomis ir bankams atsisakius finansuoti, kainos pagautų kritimo kryptį. Būstas yra tokia prekė, kurią žmonės nori įsigyti net nepaisant prastesnių nei Vakarų rinkose, rodiklių“, – DELFI laidoje sako S. Vagonis.

Visą pokalbį žiūrėkite DELFI TV įraše.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
3.4211

Renovacijos metu tapo kaimyno įkaitais: nupjovė radiatorių, o už šildymą reikės susimokėti (91)

Dėl vieno žmogaus, kuris nesutinka su namo renovacija, kaltės dalis Klaipėdos Laukininkų g. 5...

Šių metų trečiasis ketvirtis Lietuvos būsto rinkoje – pandemija lyg neegzistuoja (14)

Po neapibrėžtumo kupino karantino laikotarpio nekilnojamojo turto rinkos dalyviai pasijautė daug...

Gyventojai sukilo prieš įrenginėjamą atliekų surinkimo aikštelę: darbai prasidėjo vakare, neišlaikomi atstumai (12)

Įgyvendinant komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtros projektą,...

Vokietijos bendrovė statys gamyklą: investicijos sieks daugiau nei 100 mln. eurų (227)

Vienas didžiausių plyno lauko investuotojų Lietuvoje , Vokietijos bendrovė „ Homanit “,...

Turto bankas ketina laikinai nuomoti buvusį Lukiškių kalėjimą

Kol bus galutinai apsispręsta dėl buvusio Lukiškių kalėjimo komplekso panaudojimo, Turto bankas...

Top naujienos

Pirmoji laimėjusių konservatorių žinia: koronaviruso pandemijos valdymas bus keičiamas (182)

Rinkimus laimėję konservatoriai jau vardija pirmuosius darbus, kurių imsis suformavę Vyriausybę....

Su šiais politikais teks atsisveikinti – kam Seimo durys užsiveria (371)

Sekmadienio naktį paaiškėjo, kokios sudėties parlamentas dirbs artimiausius ketverius metus. Ne...

Skvernelis po susitikimo su Nausėda: nereikia tokios reakcijos pildoma (60)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis, premjeras Saulius Skvernelis neatrodo...

Po susitikimo su Nausėda konservatorių lyderiai prabilo apie tai, kokiais principais pradės derybas dėl koalicijos papildyta 11:36 val. (102)

Konservatoriai į derybas dėl valdančiosios koalicijos ateina be raudonų linijų ir išankstinių...

Liberalų sąjūdis jau siūlo naują mokesčių paketą (25)

Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas Simonas Gentvilas sako, kad mokesčiai naujoje...

Tiesioginė transliacija / Piniginiai reikalai. Rinkimai praėjo: kas keisis gyventojams ir verslui? (1)

Pasibaigę Seimo rinkimai, įvedami nauji apribojimai daliai verslų, o dalyje savivaldybių...

Zelenskiui – skaudus smūgis: laukia pokyčiai? (1)

Balsavusiųjų apklausos rodo, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partija patyrė...

Raudonojoje zonoje – jau 21 savivaldybė: Veryga pasakė, kas jose keisis (270)

Vis daugiau savivaldybių dėl aukšto jose sergamumo COVID-19 liga patenka į raudonąją zoną ....

Liberalų sąjūdis į ekonomikos ministrus siūlys Kairį, į aplinkosaugos – Simoną Gentvilą (52)

Liberalų sąjūdis ketina siekti trijų postų Vyriausybėje – į ekonomikos ir inovacijų...

Armonaitė koalicijos formavimą įsivaizduoja kitaip, nei tai vykdavo iki šiol papildyta (108)

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako turinti svajonę, kad formuojant koaliciją, iš...

|Maža didelių žinių kaina