Praeitų 2022-ųjų metų infliacija nekilnojamo turto ir statybų sektoriuje sukėlė itin nepalankių situacijų ir tai tęsiasi iki dabar.
„Apytiksliai nuo spalio mėnesio rinka sulėtėjo, atsirado netikrumas pirkėjų akyse ir ta situacija daugiau mažiau, su didesnėmis ar mažesnėmis bangomis, tęsiasi iki dabar“, – teigė NT agentūros „011“ vadovas Mantas Jaruševičius.
Statybinių medžiagų kainose didelių pakitimų nematyti
„Kol kas fiksuojame, kad statybinių medžiagų kainų didelio kritimo nėra. Statybinių medžiagų kainos šiandien, lyginant su 2022 metų kainomis, yra didesnės 11,8 proc. Atskiros medžiagų pozicijos pinga (pvz: metalo gaminiai atpigo per metus 14,4 proc., atpigo betono gaminiai, cheminiai komponentai), bet yra pozicijų, kurios brangsta (pvz: apdailos medžiagos per metus pabrango 12,2 proc.)“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Šiai nuomonei pritarė „Citus“ investicijų analizės vadovas Šarūno Tarutis, kuris pabrėžė, kad statybų kaina taip kyla ir dėl augančių atlyginimų: „Labai reikšmingą dalį NT projekte sudaro darbo užmokestis, kuriuo augimas, panašu, viršijo ir taip optimistines prognozes (11,1 proc. vs. 10 proc.), todėl ši dedamoji labiau augina sąmatas.“
Didėjanti pasiūla leidžia priimti atsakingesnius sprendimus
Nors kainų kritimo tikėtis nereikėtų, M. Jaruševičius į situaciją žiūri optimistiškai: „Pakilimo periodu, žmonės pirko iš brėžinių vien dėl kainos pakilimo, o dabartinėje situacijoje, rinkos negalime vadinti sąstingiu, tačiau pardavimų tempas yra sulėtėjęs daugmaž perpus ir pirkėjas nėra priverstas skubėti. Šioje situacijoje mes džiaugiamės, kad atsakingesni sprendimai yra priimami.“
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu pirkėjams atsirado daugiau vietos deryboms: „šiuo metu pirkėjas įgijo teisę pasiūlyti kainą, ir dažnu atveju ta kaina būna priimama.“
Pašnekovai pabrėžia, kad šiuo metu rinkoje ypač sumažėjo spekuliacinių pirkimų – būstai iš projektų, su tikslu užsidirbti, perkami vis rečiau.
„Atvėsus rinkai, ji tapo mažiau patraukli greito pelno ieškantiems smulkiems, nepatyrusiems plėtotojams, bet dar svarbiau – ji tapo nepatraukli asmenims, aktyviais laikotarpiais užsiimantiems būsto rezervacijų spekuliacijomis. Labai padidėjus paklausai ir sparčiai kylant kainoms, spekuliatyvių sandorių dalis kai kuriuose segmentuose gali sudaryti iki 20–30 proc., o tai yra labai daug“, – teigė Š. Tarutis
Nerimaujama dėl 100 proc. baigtumo reikalavimo
Nuo 2024 metų sausio įsigaliosiantys įstatymo pakeitimai įpareigos vystytojus prieš parduodant būstą jį pilnai užbaigti ir įregistruoti. Taip siekiama apsaugoti gyventojus, kad jie įsigytų užbaigtą ir įregistruotą būstą, tačiau lieka dar daug neatsakytų klausimų.
„Vis dar nėra iki galo aišku, kaip bus taikomas 100 proc. baigtumo reikalavimas, trūksta lydinčiųjų teisės aktų, jau galioja reikalavimai elektromobilių infrastruktūrai ir civilinėms slėptuvėms, tačiau, kaip jie turi būti įgyvendinami, vis dar neaišku“, – komentavo Š. Tarutis.
„Vienas svarbus aspektas apie kurį nelabai kas kalba – tai mokesčių inspekcijos požiūris į šią situaciją. Mes turėjome probleminių atvejų jau anksčiau, kai vystytojai pastatę daugiabučius pridavinėjo ne 80 proc. ar 85, o visą šimtą procentų.
Tada gyventojai įsikūrė, išleido pinigus būsto įrengimui, o tada nusprendė parduoti po kurio laiko ir turėjo susimokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčių, kadangi pagal dokumentus baigei 100 proc. baigtą ir nebuvo išleisti kur tų pinigų. Tokių nemalonių situacijų tikrai buvo ir turime viltį, kad į tai bus atsižvelgta ir mokesčių inspekcija vertins deramai šią situaciją“, – dar vieną problemą dėl šio įstatymo kėlė M. Jaruševičius.
Kainų kritimo greitu metu nenusimato
Ne paslaptis, kad dauguma žmonių šiuo metu laukia NT burbulo sprogimo ir investuoti neskuba, tačiau NT ekspertai įspėja, kad kainų kritimo nenusimato.
„Šiuo metu būsto kainos yra stabilios jau ilgesnį laikotarpį – daugiau nei 6 mėn. – ir atsirandantys svyravimai yra sukelti pasiūlos pokyčių. Artimiausiu metu turėtų išlikti 4–6 proc. metinis būsto kainų augimas dėl didėjančių plėtros kaštų: augančio darbo užmokesčio ir brangstančių darbų, savikainą didinančių techninių reikalavimų ir teisės aktų bei brangstančio kapitalo. Ilgalaikėje perspektyvoje, vertės, taigi, ir kainų augimas augančiuose miestuose (ypač – sostinėje), augančios ekonomikos sąlygomis yra duotybė“, – teigė Š. Tarutis.
Ateitis statytojams nusimato niūri
Nors, anot D. Gedvilo, šiuo metu rinka vis dar yra pakilime po COVID-19 pandemijos, NT ateitį pašnekovas prognozuoja niūrią: „Nekilnojamo turto pardavimo rodikliai drastiškai blogėja, bet valstybės investiciniai dideli projektai ir verslo lyderių įgyvendinami pramonės pajėgumų plėtros projektai, statybos pramonei leidžia šiuo metu generuoti visai neblogus rezultatus. Tačiau aplinkinės, kaimyninių valstybių rinkose matome tamsius debesis statybų verslams. Todėl, reikėtų kelti klausimą: ar giliai krisime į finansinę duobę?“
Remiantis įmonės „Ober-Haus“ pirmojo metų ketvirčio duomenimis, neparduotų naujos statybos butų daugėja. Nors Vilniuje pasiūla istoriškai išlieka viena mažiausių, Kaune fiksuojama daugiau nei 1,5 karto didesnė, o Klaipėdoje beveik 2,5 karto didesnė pasiūla nei 2022 metų paskutinį ketvirtį. Kaip rašoma įmonės analizėje, stabili situacija darbo rinkoje ir mažėjanti infliacija gali vėl pagerinti būsto įperkamumo rodiklius.
