aA
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad šiemet finansine paskata pirmajam būstui galės pasinaudoti apie 115 jaunų šeimų. Tarp jų patekti norintieji jau gali pradėti būsto arba sklypo regionuose paieškas.
© Vida Press

Ketvirtadienį Seimo priimtame Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme numatoma, kad jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama yra ne vyresni kaip 35 metų, galėtų pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai.

Įstatymas, jei jį pasirašys prezidentė, įsigalios nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos.

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos: neauginančioms vaikų – 15 proc.; auginančioms 1 vaiką – 20 proc.; auginančioms 2 vaikus – 25 proc.; auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.

Kaip aiškinama ministerijos pranešime, padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis asmuo negali būti vyresni nei 35 metų.

„Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Ji būtų išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos. Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos“, – informuoja ministerija.

Sprendžiant dėl paramos skyrimo, šeimos pajamos ar turtas nevertinami.

Parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti
Parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti
© Rimas Pocius

Tik regionuose

Įstatyme nurodoma, kad parama suteikiama tik tada, kai būstas įsigijimas Lietuvos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 proc. mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.

Ministerija paaiškino, kad kompensacijos nebus taikomos įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakų mieste, Lentvaryje, Utenoje taip pat dalyje Palangos miesto.

„Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.

Pagal siūlymą, jauna šeima, kuriai suteikta subsidija būsto kredito pirmajam būstui įsigyti, negalėtų visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu: jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės būtų perleistos kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą“, – rašoma ministerijos pranešime.

Kaip vyks

Ministerija taip pat paaiškino, kokius pagrindinius žingsnius jaunos šeimos turės padaryti tam, kad gautų subsidiją. Pirmiausia, jauna šeima regione turės susirasti būstą pirkimui arba sklypą statybai. Tada jiems reikės deklaruoti turtą ir užpildyti prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai savivaldybėje.

Savivaldybė per 10 darbo dienų turėtų išduoti pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą.

Tomas Tomilinas
Tomas Tomilinas
© DELFI / Domantas Pipas

Kaip DELFI paaiškino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Tomas Tomilinas, pirmosios subsidijas gaus tos šeimos, kurios pirmosios pateiks paraiškas.

Kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, 2018 metais subsidijoms numatyti 2 mln. eurų, kuriais galės pasinaudoti apie 115 šeimų.

2019 metais subsidijoms ketinama skirti 8,7 mln. eurų, kuriuos pasidalins apie 590 šeimų, o 2020 metais – dar 8,1 mln. eurų, kurie tektų maždaug 548 šeimoms.

„Mes darysime viską, kad kitais metais eilės išvis nebūtų, nes skirsime daugiau finansavimo. Tai priklauso ir nuo mokesčių reformos. Jeigu nebus tiek ambicingai mažinamos valstybės pajamos, galėsime daugiau milijonų skirti“, – ketvirtadienį sakė T. Tomilinas.

Ministerija pabrėžė, kad jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad jeigu nesant pinigų subsidijoms šeima turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, jie vis tiek prašymo teikimo metų buvo 35-erių ir atitinka kriterijus.

Kai gaus pažymą, šeima per 15 kalendorinių dienų turėtų kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą.
Kredito įstaiga per du mėnesius turėtų priimti sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.

Galiausiai, SADM ne vėliau kaip per 4 mėnesius perves subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.

Ministerijos teigimu, pagrindinis šio siūlymo tikslas yra regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas.

„Suteikti subsidijas jaunoms šeimoms, norinčioms gyventi regionuose, norima įvertinus tai, kad dalis šeimų emigraciją pasirenka norėdamos užsidirbti nuosavam būstui. Tai patvirtina ir Pilietinės visuomenės instituto, Viešosios politikos ir vadybos instituto bei Mykolo Romerio universiteto tyrėjų 2005–2014 metais surinkti duomenys, kurie parodė, kad žmones ar net ištisas šeimas emigruoti skatina ir finansiniai sunkumai įsigyjant būstą. Be to, būsto įsigijimas tiesiogiai susijęs su šeimos pagausėjimo planavimu“, – dėstoma pranešime.

Vertina teigiamai

„Newsec“ nekilnojamojo turto vertintojas Andrius Stasiulionis sakė, kad Seimo priimtą sprendimą vertina teigiamai.

„Jei žmogui bus galimybė grįžti, pasinaudoti parama, tai kažkoks pasiskirstymas gausis, o ne vien koncentruoti du taškai Lietuvoje. Manau, kad visoje Lietuvoje bus pasinaudota, nes net ir mano aplinkoje yra jaunų žmonių, kurie nebesugeba išgyventi didmiesčiuose ir galvoja grįžti į periferiją. Juolab, kad ten ir darbų baras atsidaręs pakankamai neblogas.

Jie laukia šio įstatymo, juolab, kad su šia parama ir NT kainomis, periferijoje jie pakankamai nemažai išlošia“, – DELFI teigė jis.

Komentuodamas šiuo metu numatytą finansavimą, pašnekovas svarstė, kad tai turbūt tik pradžia.

„Įsivaizduoju, kad vėliau bus prioritetas finansavimui, o paskui, jei tai plėtosis ir bus išnaudota, manau, kad viskas judės į priekį. O kalbant apie pasiūlą, yra pakankamai didelis pasirinkimas, juolab, kad grįžimas bus daugiau į kaimo vietoves, ne į miestus.

Vis tiek jaunos šeimos svajoja apie savo asmeninį namą. Tai jei pažiūrėtumėte ir išbrauktumėte koncentruotus Lietuvos taškus, tai pamatytumėte, kad visur kitur yra plynės – labai daug sodybų, namų kaimo vietovėse – tik važiuok, įsikurk ir gyvenk“, – sakė A. Stasiulionis.

Vytautas Grigaravičius
Vytautas Grigaravičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Alytaus meras Vytautas Grigaravičius taip pat teigė, kad į paramą žvelgia teigiamai.

„Jei ta parama bus reali, tai jaunos šeimos galės pasinaudoti. Pas mus tikrai yra būstų ir sklypų, kur žmonės gali atsikraustyti gyventi“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie darbo vietas, meras nurodė, jog Alytuje yra ir nedarbo, ir laisvų darbo vietų.

„Praktiškai taip, kad kiekvieną mėnesį būna nuo 300 iki 500 laisvų darbo vietų ir nuo 2 iki 3 tūkst. žmonių, neturinčių darbo. Tai rodo, kad dalis žmonių nelabai stengiasi įsidarbinti“, – sakė jis.

V. Grigaravičius taip pat tvirtino, kad Alytuje vietų vaikams darželiuose ir mokyklose netrūksta.

Jis nurodė į Lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių indeksą, kuriame rašoma, jog 2017 metais vienam moksleiviui Alytuje teko didžiausias mokyklų plotas. Savo ruožtu patys indekso autoriai pastebi, jog tai reiškia didesnes mokyklų išlaikymo sąnaudas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Per metus butų kainos Lietuvoje augo daugiau nei 3 proc. (4)

Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir...

Trys priežastys, dėl kurių lietuviai dažniausiai keičia būstą (28)

Pasikeitimai gyvenime, noras įsigyti nuosavą būstą ar pasikeitusi darbo vieta – dažniausios...

Žadama atkurti Nemirsetos kurhauzą (9)

Ruošiamasi atstatyti Nemirsetos kurhauzą.

Jaunoms šeimoms skiriama parama būstui apkarto (21)

Po kilusio jaunų šeimų nepasitenkinimo dėl to, kad nepavyksta gauti valdžios pažadėtos...

Europos statybų bendrovės jau išgyvena krizę (53)

Kurį laiką statybų verslas Europoje klestėjo. Valstybė neleido statybų bendrovėms skursti,...

Top naujienos

Pajamų nelygybė tampa išskirtiniu Lietuvos bruožu: šimtai tūkstančių žmonių priversti išgyventi už apgailėtiną sumą

Naujausi duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2017 m. buvo didžiausias nuo pat šalies...

Skvernelis neigia, kad išsipūtęs biudžetas paveiktas artėjančių rinkimų (36)

Vyriausybėje baigtas aptarti svarbiausias finansinis dokumentas – Lietuvos biudžetas ....

Opozicija „maudo“ Skvernelį Seime: stojo atsakyti į klausimus nuolat pildoma (92)

Premjeras Saulius Skvernelis stojo į Seimo tribūną atsakyti į opozicinių partijų parlamentarų...

Vladimiras Laučius. Demokratinio kapitalizmo saulėlydis. Tamsieji amžiai (128)

Šiuolaikinės demokratijos modelį, įsigalėjusį po Antrojo pasaulinio karo ir iš esmės...

Kurtinaičio sąskaitą papildys įspūdinga suma: strategas laimėjo bylą prieš „Chimki“

Šiuo metu be darbo esantis Rimas Kurtinaitis iš esmės gali jo kol kas ir neieškoti: „Chimki“...

Oficialu: nuo kitų metų – daliai gyventojų didesni atlyginimai (87)

Vyriausybė antradienį pritarė minimalios mėnesio algos ( MMA ) didinimui – nuo kitų metų ji...

Išslaptintuose dokumentuose – informacija apie Putino konkurentą (99)

Jungtinėse Valstijose išslaptinti pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino ir JAV prezidento...

Šiaulių darželio tėvai nebegali tylėti: kodėl patys turime pirkti vaikams pieštukus ir popierių? (60)

Tėvų bendruomenė iš vieno Šiaulių lopšelio-darželio kreipėsi į DELFI redakciją su prašymu...

Didžiausią galvos skausmą įvardinęs Adomaitis – apie priverstines korekcijas: neturėjome kito šanso (3)

Prieš antradienio rytinę treniruotę aikštės viduryje Vilniaus „Ryto“ vyriausiasis treneris...

Svečių namų fenomenas: pigią nakvynę renkasi net ir patogių viešbučių mėgejai (1)

Sunku būtų nepastebėti, kaip sparčiai pasaulyje keičiasi kelionių formatas – nuotykių...