Ekonominio naudingumo – nulis
Į savaitraštį „Šiauliai plius“ kreipėsi šiaulietis Vaidas, gyvenantis Varpo g. 27-ajame name. 60-ies butų daugiabutis pateko į II-ąjį etapą – daugiabučių, kuriuos numatoma renovuoti, gavus 40 proc. valstybės paramą. Daugiabutyje šildymo sistema pasenusi, vienvamzdė, tad kampinių butų gyventojai šaldavo, šilumos nuostoliai būdavo gana dideli. 75 kv. m nekampinio buto, kurio vidutinė temperatūra būdavo apie 22 laipsnius šilumos, šildymas per sezoną šeimininkams atsieidavo 2800–3000 Lt.
Gyventojai ėmė tartis su investicinio projekto rengėjais, kokių renovacijos darbų norėtų. Buvo pasiūlyti du variantai. Gyventojai juos įvertino ir pasiūlė parengti trečią projektą – keisti šildymo sistemą, apšiltinti palėpę ir kt. Projektuotojai paaiškino, kad gyventojai nesutaupys 20 proc., todėl nepateks į programą.
Kad būtų gaunama valstybės kompensacija, dar nuspręsta keisti langus, šildyti cokolinį aukštą. Renovacijos kaina dėl to šoktelėjo nuo 700 tūkst. Lt iki 1,2 mln. Lt.
Gyventojai buvo patenkinti, kad valstybė dalį išlaidų kompensuos, bet gavus visus dokumentus paaiškėjo, kad paskolą iš banko ims Šiaulių regiono plėtros agentūra. Už paskolos administravimą kiekvieno buto šeimininkas turės mokėti 35 ct už buto kv. m per mėnesį ir PVM. Šiuos mokesčius paskolos administratoriui buto šeimininkas turės mokėti, kol grąžins paskolą – 20 metų.
Vaidas sako paskaičiavęs, kad tie pinigai, kuriuos buto šeimininkai sutaupys gyvendami renovuotame bute už šildymą, atiteks paskolos administratoriui. Vidutiniškai kiekvienas butas sumokės po 25 Lt per mėnesį, administratorius per metus iš vieno daugiabučio praturtės 27 tūkst. Lt, o per 20 metų – daugiau nei 0,5 mln. Lt.
Anot pašnekovo, projekto rengimo pradžioje gyventojai nebuvo informuoti, kad turės mokėti paskolos administratoriui kažkokius mokesčius.
Kita problema – sutartyje nurodyta, kad po dvejų metų paskolos administravimo mokestis gali būti keičiamas. Tai reiškia, kad gyventojams 20 metų už sąskaitų tvarkymą gali tekti mokėti ir žymiai didesnius mokesčius.
„Projekte parašyta, kad ekonominio naudingumo mūsų daugiabutis nepatirs. Mes sumokėsime statybininkams už darbus, mokėsime už paskolos administravimą, o naudos negausime. Tai kam ta renovacija išvis reikalinga?“ – klausė Vaidas.
Anot pašnekovo, gyventojai dabar ketina patys susirasti privačias įmones, kurios daugiabutyje atliktų būtinus renovacijos darbus ir valstybės organizuojamame renovacijos procese nedalyvaus. Tuo labiau, kad jie sužinojo, jog statybų rangovai investiciniuose projektuose kainas už darbus nurodo dvigubai ar net trigubai didesnes.
Investiciniuose projektuose darbų kainos šokteli kelis kartus
Apie tai, kad statybų darbus atliksiančios bendrovės renovacijų investiciniuose projektuose darbų kainas nurodo kelis kartus didesnes, kalba vis daugiau bendrijų pirmininkų.
Vieno Ežero g. esančio daugiabučio, kuris taip pat dalyvauja renovacijos programoje, bendrijos pirmininkė Sigita sako buvusi priblokšta, kokias remonto kainas nurodo rangovai investiciniuose projektuose, o kokias – privačios įmonės.
Daugiabučiui reikėjo remontuoti stogą, tad bendrija surado įmonę, kurios nurodyta darbų kaina – 130 Lt už kv. m. Investiciniame projekte nurodyta stogo remonto vieno kv. m kaina šoktelėjo iki 200 Lt.
Sigita ėmė klausinėti atsakingų valdininkų, kodėl tokia neteisybė. Atsakymą išgirdo tokį, kad renovacijos procese dalyvaujančios įmonės nurodo didesnę kainą, nes neva neslepia mokesčių, darbai vyksta skaidriai. „Netiesa. Bendrija darbus atliekančiai įmonei juk nemoka grynų pinigų, sumoka pavedimu, tad mokesčių jie negali nuslėpti. Renovacijos procese dalyvaujančios statybos bendrovės prirašo galybę papildomų darbų, kad pasiimtų kuo daugiau pinigų. Tai didelė renovacijos bėda“, – sako Sigita.
Dėl paskolos administravimo kainų privalu derėtis
Renovaciją prižiūrinčios Būsto energijos taupymo agentūros specialistas Šiaulių regione Genadijus Mikšys paneigia gyventojų įtarimus, kad rangovai, dalyvaujantys konkursuose dėl daugiabučių renovacijos, itin padidina darbų atlikimo kainą. Pavienius daugiabučių remonto darbus atlieka įmonės, turinčios tik verslo liudijimus, o renovacijos konkursuose dalyvaujančios įmonės yra stiprios, turi atitikti griežtus reikalavimus, privalo rengti daug dokumentų, tad darbų kaina natūraliai pakyla.
G. Mikšio teigimu, tikrai neaišku, ar verslo liudijimus turinčios įmonėlės už darbus gauna atlygį pavedimu. Neatmetama, kad su jais atsiskaitoma ir grynais pinigais, tad, slepiant mokesčius, kaina už darbus ir būna mažesnė.
O kodėl už paskolos administravimą gyventojai turi mokėti administratoriaus nustatytą 35 ct mokestį už kv. m ir PVM? G. Mikšys sako, kad tokia kaina yra maksimali ir gyventojai su administratoriumi privalo derėtis. Aplinkos ministerija rekomenduoja, kad paskolos administracijos mokestis būtų 10 ct už kv. m. „Čia gyventojų reikalas, kokia kaina bus sutarta“, – sakė pašnekovas.
Pavasarį 40 miesto daugiabučių jau bus su pastoliais
G. Mikšys sako, kad renovacija regione vyksta gana sėkmingai. Daugiausia daugiabučių renovuojama Kelmėje, Radviliškyje, nes ten startuota pirmiausia.
Šiauliuose vieni namai renovuojami pagal Savivaldybės programą, dalis bendrijų iniciatyvos ėmėsi pačios. Įvertinus skaičius, pavasarį pastoliai turėtų stovėti net prie 40-ies daugiabučių ir šie skaičiai, anot pašnekovo, yra gana neblogi.
G. Mikšys sako, kad renovuoti būtina visus miesto daugiabučius ir gyventojai, įvertinę kaštus, turi patys ieškoti bendrovių daugiabučiams renovuoti. Pasitaiko, kad butuose gyventojai šąla, nes labai taupo šilumą. Tokiam namui parengus investicinį projektą, paaiškėja, kad jie, gyvendami renovuotame name, nelabai daug ir sutaupys. Vis dėlto būtina įvertinti faktą, kad po renovacijos žmonės pagaliau gyvens šiltai, komfortiškai, o būsto kaina tokiame name tik padidės.
Atsisakę dalyvauti renovacijos programoje daugiabučių gyventojai gali ir nukentėti finansiškai. Darbų ir medžiagų kainos didėja, tad pavienius darbus atliekančioms bendrovėms ateityje gali tekti sumokėti žymiai daugiau pinigų, nei mokant už darbus gavus valstybės kompensaciją.
„Patirtis rodo, kad gyventojai paskolą bankui išmoka ne per 20, o per 6–7 metus. Kuo daugiau namų renovuojama, tuo labiau skleidžiama gera patirtis, nes realiai pamatoma, kiek daug lėšų sutaupoma už būstų šildymą“, – sakė G. Mikšys.
