Vienas tokių – verslo centras „Grand Office“, tapęs ne tik vienu aukščiausių statinių Vilniuje, bet ir pirmuoju A energinio efektyvumo klasės biurų pastatu šalyje.
„Grand Office“ pastate įsikūrę jau nemažai nuomininkų. Čia persikraustė ir jį stačiusi įmonė „YIT Kausta“, su kurios generaliniu direktoriumi Kęstučiu Vanagu kalbėjomės ne tik apie karjerą, bendrovės raidą, bet ir apie Lietuvos statybų dabartį bei galimą ateitį.
- Prie bendrovės „YIT Kausta“ vairo stovite jau ketverius metus. Kaip vertinate savo vadovavimo laikotarpį?
- Situacija statybų rinkoje pastaruoju metu šiek tiek pagerėjo, truputį atsigavo ir būsto rinka. Tarp rangos bendrovių konkurencija išliko, nors statybos sektorius, 2012 m. paaugęs, 2013 m. vėl susitraukė. Matysime, kaip bus šiemet. Skaičių dar nėra.
Kalbant apie mūsų įmonę, nuo 2010 m., kai pradėjau jai vadovauti, metinė apyvarta vis augo. 2009 m. mūsų apyvarta buvo apie 45 mln. litų, 2010 m. – apie 100 mln., pernai – apie 155 mln. litų. Taigi augimas buvo jaučiamas visą laiką ir mes tą rinkos dalį, kurią rangos versle turėjome prieš sunkmetį, turime ir dabar. Būsto rinkoje dar nepasiekėme to, ką turėjome, ir turbūt kitais metais dar nepasieksime, bet čia taip pat jaučiamas augimas. Šiemet bus įgyvendintas mūsų projektas „Upės rezidencija“ ir tęsiami „Solo City“ kvartalo statybų darbai Vilniuje, Kaune įgyvendiname „Šilo namų“ projekto III etapą, pradėsime darbus Brastos g. kvartale Kaune ir imsimės dviejų naujų projektų Vilniuje.
- Kokius per tuos ketverius metus įgyvendintus projektus pavadintumėte svarbiausiais?
- Įgyvendinome ne vieną ambicingą projektą. Mūsų darbuotojai didžiuojasi pastatę Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, kurio architektūrinė išraiška yra išskirtinė. Turbūt dar negreitai Lietuvoje atsiras panašus pastatas. Šiuo metu rekonstruojame Nacionalinę M. Mažvydo biblioteką. Pastatėme ir parduotuvę „Ikea“, kuri bus vienintelė Lietuvoje, dvi parduotuves „Prisma“ – vieną Kaune, kitą Vilniuje, modernų žemės ūkio technikos pardavimo saloną Kėdainių rajone. Be abejo, svarbus ir „Grand Office“ biurų pastatas Vilniuje. Tai – pirmasis A klasės energinio efektyvumo biurų pastatas Lietuvoje. Džiaugiamės, kad pastatą greitai įvertino ir nuomininkai – jau beveik visas „Grand Office“ yra išnuomotas, tad labai greitai jis bus gyvas, pilnas nuomininkų ir ten, kur šiuo metu dar vyksta patalpų įrengimo darbai.
Mes nuolat turime apie 10–15 vienu metu vykdomų projektų, kurių dydis svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties milijonų litų.
- Pradėjote vadovauti statybos įmonei per patį ekonomikos nuosmukį, smarkiai paveikusį statybų sektorių. Ar tokios aplinkybės negąsdino? Kaip per krizę įmonei pavyko išlaviruoti?
- Net nežinau, kaip mums tai pavyko. Turbūt padėjo patikimos įmonės vardas, ilgametė patirtis bei stiprus patronuojančiosios bendrovės palaikymas. Džiaugiamės, kad mums sekėsi sutarti su užsakovais ir jie mumis tikėjo. Man, kaip vadovui, smagu ir tai, kad manimi patikėjo komanda, aš juk ne vienas dirbau.
- Kalbama, kad krizės padariniai statybos sektoriui iškėlė naujų uždavinių ir tikslų. Kokius pokyčius pastebite ir kaip juos vertinate?
- Prieš krizę buvo statoma daug ir nelabai kokybiškai, nes trūko gerų statybininkų, ir jie buvo labai išpuikę. Situacija nebuvo sveika. Sunkmetis atsijojo vienos dienos arba vieno projekto vystytojus. Tų vienadienių statybininkų tiesiog neliko. Sakyčiau, išliko stipriausi, tarp jų – ir mes.
Žinoma, po krizės pasikeitė kainos. Negaliu sakyti, kad jos susireguliavo – šiandien kainos yra gana žemos. Manau, kad žmonės dar neuždirba tiek, kiek turėtų. Bet ta krizė visiems mums, statytojams, įpratusiems, kad nekilnojamasis turtas tik brangsta, pirmąkart per nepriklausomybės laikotarpį parodė, kad jis gali ir pigti. Iš pradžių tuo sunku buvo patikėti.
- Kokią dabar matote Lietuvos statybų sektoriaus ateitį?
- Prognozės yra slidus dalykas. Niekas nežino, kas bus po kelerių metų. Juk niekas nesitikėjo ir karo Ukrainoje, kuris paveikė visus. Dabar kvalifikuotos darbo jėgos tikrai trūksta, daug jaunų žmonių yra išvažiavę. Todėl ateityje didžiausias iššūkis turbūt bus rasti darbuotojų, gali tekti net jų vežtis iš kitų šalių, tačiau mums kol kas darbuotojų netrūksta. Bendradarbiaujame su mokslo įstaigomis, atsirenkame geriausius studentus ir patys auginamės naująją kartą.
- Kaip tą naują būsimų statybininkų kartą vertinate? Ar į statybų sektorių dabar ateinantys dirbti jauni specialistai skiriasi nuo savo pirmtakų?
- Papasakokite, kaip prasidėjo jūsų paties karjera.
- Statybininku niekada nesvajojau būti, o išėjo taip, kad pasirinkau būtent šią profesiją. Profesiją rinkausi atmetimo būdu – atmečiau tai, kas man tikrai nepatinka. Kol mokiausi mokykloje, dirbau pagalbiniu darbininku statybose. Kai reikėjo pateikti dokumentus stoti į aukštąją mokyklą, pagalvojau, kad jeigu jau dirbau statybose, tai gal ir toliau verta tai daryti? Taip atsidūriau statybų sektoriuje.
Būdamas 18 metų dar tikrai nežinojau, kuo norėčiau būti. Žiūrėdamas iš šios dienos pozicijų, manau, kad gal viskas išėjo į gera, nors niekada negali žinoti, kaip bus ateityje.
- Kada ir kaip atėjote dirbti į bendrovę „YIT Kausta“?
- Ilgametis įmonės vadovas Antanas Butkus kelerius metus mane kvietėsi ateiti čia dirbti, bet aš vis turėjau kitą karjerą. Vis dėlto 2008 m. prisijungiau prie „YIT Kaustos“. Čia buvau projektų valdymo direktoriumi, vėliau tapau direktoriaus pavaduotoju. „YIT Kaustoje“ buvau atsakingas už rangos verslą, vėliau – už būsto ir komercinio nekilnojamojo turto verslus, kol pagaliau tapau generaliniu direktoriumi.
- Ar pradėjęs dirbti skandinaviško kapitalo įmonėje susidūrėte su kokiais nors netikėtumais?
- Su skandinavais buvau dirbęs jau anksčiau įmonėje „Skanska statyba“ (vėliau „Constructus“), tad man tai nebuvo naujiena. Gal tik prieš kokius 15 metų, kai pradėjau su jais dirbti, buvo jaučiamas skirtumas. Tuo metu pas mus buvo gajus požiūris, kad statybininkas turi turėti „stiprią gerklę“.
Dirbdamas su skandinavais to nemačiau. Jie rodė daugiau pagarbos darbuotojams. Skandinavai skiria labai didelį dėmesį darbų saugai, o tai Lietuvoje nebuvo įprasta. Lietuviai nori rezultato per vakarą, o skandinavai supranta, kad jis neateina per naktį ar per dieną. Jie turi ilgesnę patirtį gyventi rinkos sąlygomis.
- Kuo „YIT Kausta“ išsiskiria iš kitų Lietuvos statybos bendrovių? Kur slypi įmonės stiprybės?
- „Kausta“ gyvuoja jau seniai – nuo 1966 metų. Greitai įmonė švęs 50-metį. „YIT“ korporacija turi šimtametes tradicijas – ši įmonė buvo įkurta 1912 metais. Mes esame bene viena iš nedaugelio įmonių, kurios išliko po 1990 m. ir transformavosi. Anksčiau „Kausta“ buvo namų statybos kombinatas, statęs po kelis tūkstančius butų, po kelias mokyklas ir kelis prekybos centrus per metus.
Kai atėjo 1990-ieji, reikėjo persikvalifikuoti, nes būsto statybos sustojo. Buvę įmonės vadovai sėkmingai išvairavo, persiorientavo į rangos paslaugas ir dirbo net Rusijoje (Sibire, Kaliningrade) bei Baltarusijoje. 1998 m. „Kaustą“ nupirko „YIT“ koncernas. Manau, esame išskirtiniai tuo, kad mūsų įmonėje yra darbuotojų, kurie čia dirba per 30–40 metų ir tai – jų vienintelė darbovietė. Mūsų žmonės yra pergyvenę visas krizes, ir 1990 m., ir 1998 m., ir 2008 metų. Todėl mūsų darbuotojai yra tikras aukso fondas.
Be to, esame skandinaviško kapitalo įmonė, kurios patronuojančioji įmonė yra stipri. Daugiau tokių statybos įmonių Lietuvoje šiuo metu turbūt nėra. Esame tikrai ne vienadieniai „žaidėjai“.
- Papasakokite šiek tiek apie savo šeimą.
- Apie šeimą daug kalbėti nenorėčiau, nors paslapties jokios nėra: turiu žmoną, suaugusią dukterį ir mažą dvejų metų sūnų.
- O koks jūsų laisvalaikis?
- Dabar, kai turime mažą vaikelį, visas laisvalaikis praeina su juo. Tiesą sakant, gyvename jo, o ne savo grafiku. Prieš tai dažniau pamindavau dviračio pedalus, plaukiodavau baseine, žaisdavau krepšinį ir leisdavau laiką gamtoje.
DOSJĖ
Gimė 1971 m. Kaune
Išsilavinimas: 1994 m. įgijo inžinieriaus kvalifikaciją Kauno technologijos universiteto Statybos fakultete; baigė magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete; 2008 m. baigė tarptautinę aukščiausio lygio vadovų verslo administravimo programą BMI (Baltic Management Institute).
Darbo patirtis:
1997–1999 m. UAB „Kauno restauratoriai“ - darbų vykdytojas;
2000–2002 m. UAB „NCC Puolimatka“ - statybos vadovas;
2002–2007 m. UAB „Skanska statyba“ (vėliau „Constructus“) - statybos direktorius;
2008 m. pradėjo dirbti AB „YIT Kausta“ projektų valdymo direktoriumi; nuo 2010 m. įmonės generalinis direktorius ir valdybos narys.
K. Vanago vadovavimo laikotarpiu įgyvendinti svarbiausi projektai:
Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC), Saulėtekio g., Vilnius;
Viešbučio „Ibis“ rekonstrukcija, Kaunas;
Aukštųjų medicinos technologijų centras „Moog“, Vilnius;
Sandėlio šaldytuvo statyba, Kauno raj.;
„Scania“ gamybinė bazė, Vilnius;
„Viči“ žuvų perdirbimo gamykla, Plungė;
Biurų pastatas „Grand Office“, Viršuliškių skg., Vilnius;
Žemės ūkio technikos prekybos ir aptarnavimo centras „Ivabaltė“, Kėdainių raj.;
Prekybos centras „Ikea“, Žirnių g., Vilnius;
Du „Ryanair“ angarai Kauno oro uoste;
Prekybos centras „Prisma“, Viršuliškių skg., Vilnius.
Apie „YIT Kaustą“
Įmonių grupė „YIT Kausta“ priklauso didžiausiam Suomijos statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, kuris veikia nuo 1912 m. ir vykdo veiklą Šiaurės ir Vidurio Europoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje. 2013 m. apyvarta – 155,44 mln. Lt, vidutinis darbuotojų skaičius – 400.
