19 darbuotojų turinčios bendrovės pastatai stovi ant 10 ha žemės, esančios Vanaginės kaime, Riešės seniūnijoje. Įmonė šiuo plotu naudojasi nuo 1992 m., valstybei buvo mokamas valstybinės žemės mokestis. Vėliau 3 ha minėtos žemės buvo atkurti ir atiteko naujai savininkei.
Kaip DELFI pasakojo „Vanaginės“ atstovas Augustas Grėbliūnas, moteris kreipėsi į bendrovę su pasiūlymu parduoti jai priklausančią žemę. Tačiau žemės ūkio bendrovės savininkai negalėjo pasinaudoti pasiūlymu – jų buvo paprašyta žemę pirkti už 77 tūkst. JAV dolerių už arą.
2002 m. moteris rado naują pirkėją 3 ha žemės sklypui, kurį pardavė vyriškiui už 40 tūkst. Lt. Po trejų metų naujam žemės savininkui savo turtą pavyko parduoti už 2 mln. Lt dar kitam verslininkui.
Dabartinis žemės savininkas, pasak A. Grėbliūno, kreipėsi į „Vanaginę“ su prašymu atlaisvinti žemę ir atlyginti nuostolius.
Nesupranta sumų
„Vanaginės“ manymu, naujojo žemės savininko pasiūlymai pirkti žemę už 6 ar 10 mln. Lt buvo nelogiški. Vis dėlto 2009 m. žemės savininkas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl periodinės kompensacijos už nustatytą servitutą (teisė naudotis svetimu turtu – red.), kuris buvo nustatytas 2001 m., priteisimo. Servitutas nenurodė, ar jis buvo mokamas ar ne, todėl „Vanaginė“ darė išvadas, kad už žemę mokėti nereikia.
Ieškinyje buvo motyvuojama, kad „Vanaginė“ neatlygintinai naudojasi visu verslininkui priklausančiu žemės sklypu. Kaip trečioji šalis dalyvavo ir Nacionalinė žemės tarnyba, kuri siūlė žemės savininko ieškinį tenkinti.
Savo pirminiu ieškiniu ieškovas reikalavo, kad ŽŪB jam sumokėtų 22,5 tūkst. Lt mėnesinę nuomą už naudojimąsi žeme, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos.
Šalims nesutarus dėl rinkos vertės, 2012 m. balandžio mėnesį buvo atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad žemės rinkos nuomos mokestis 161 tūkst. Lt. Atsižvelgiant į ekspertizę, ieškovas savo reikalavimus sumažino iki 13,4 tūkst. Lt už mėnesį.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė sumažintą ieškinį visiškai tenkino. Teismas konstatavo, kad žemės savininkas „negali naudotis savo sklypu, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovo patiriamus nuostolius“. Pabrėžiama, kad ŽŪB sklype vykdo komercinę veiklą ir gauna pajamas, tuo metu žemės savininkas iš savo žemės negauna jokių pajamų ir dar turi mokėti žemės mokesčius.
Nujaučia bendrovės mirtį
2013 m. vasario mėnesį teismas nustatė, kad „Vanaginė“ turi 3 ha ploto žemės savininkui sumokėti beveik 800 tūkst. Lt už naudojimąsi žeme nuo 2009 m. liepos mėnesio, kai buvo pateiktas ieškinys. Nesutikę su tokiu teismo sprendimu bendrovės savininkai kreipėsi su apeliacija, tačiau ši buvo atmesta.
„Vanaginės“ atstovas A. Grėbliūnas tikino, kad toks teismo sprendimas stumia ŽŪB į žūtį.
„Negalime toliau planuoti veiklos, nes reikia susitvarkyti praeitį. Kol nesusitvarkysime dalykų, stovėsime vietoje“, - teigė jis.
Vyras skundėsi, kad bendrovė yra nepajėgi sumokėti priteistos sumos. Pasak jo, bendrovės apyvarta per metus – apie 1 mln. Lt, o pajamos, gaunamos iš valstybei nepriklausančios žemės dalies, kurioje stovi bendrovės pastatai, per metus siekia apie 50 tūkst. Lt. Šiandien net nelabai galėtume apmokėti“.
A. Grėbliūnas pasakojo, kad valstybei už likusius hektarus moka po 6,5 tūkst. Lt per metus, todėl, jo nuomone, už 3 ha žemės ploto nuomą bendrovė taip pat neturėtų mokėti daugiau nei 3 tūkst. Lt per metus, o ne 161 tūkst. Lt.
„Bendrovė sutinka, kad turi būti mokamas nuomos mokestis ar servituto atlyginimas, bet įstatymų nustatyta tvarka, o ne, kaip šiuo atveju, paskaičiuotas protu nesuvokiamas nuomos dydis“, - teigė jis.
„Vanaginės“ atstovas baiminasi, kad prispaudus bendrovę susimokėti priteistą sumą „Vanaginės“ laukia turto išpardavimas ir mirtis.
Mato galimybę statyti namus
DELFI kalbintas 3 ha žemės savininkas teigė, kad bendraujant su „Vanaginės“ atstovais jam trūko noro bendradarbiauti iš žemės ūkio bendrovės pusės.
„Žemę nupirkau prieš 10 metų. Vaikštau ten, sakau, kad kažką darome, gal nuomą mokėkite. Jie iš pradžių sutiko, vėliau, pasitarę su advokatais, pasakė, kad nieko nemokės“, - pasakojo žemės savininkas.
Pasak jo, dėl šios priežasties prieš penkerius metus buvo kreiptasi į teismą. Teisme, pašnekovo teigimu, šalims buvo taip pat siūloma gražiai susitarti, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko.
„Investavau tokią sumą, o nieko negaunu. Jeigu jūs išnuomotumėte butą ir negautumėte jokių pajamų?“, - retoriškai klausė verslininkas.
Žemės savininko teigimu, teismo priteista suma nėra per didelė, o pagrįsta ekspertize. Vyras teigė, kad neatmestų galimybės savo žemėje vystyti gyvenamųjų ar komercinių pastatų statybas.
Advokatas Edvardas Sinkevičius, neleidęs, kad būtų viešinamas jo kliento vardas ir pavardė, teigė, kad ŽŪB „Vanaginė“ jo kliento teritorijoje vykdo komercinę veiklą – sklype yra kavinė, automobilių servisai, prekiaujama padangomis, ardomi ir pardavinėjami automobiliai. Advokatas teigia, kad bendrovė iš to gauna didelę naudą.
E. Sinkevičiaus teigimu, klientui priklausančios žemės rinkos vertė – 4,861 mln. Lt ir už ją nėra gaunama pajamų, todėl teismo sprendimai jam atrodo visiškai natūralūs.
Žemės savininko advokatas patikino, kad verslininkas siūlė ŽŪB „Vanaginei“ įsigyti žemės sklypą už rinkos kainą arba išpirkti sklype esančius pastatus. Vis dėlto, pasak advokato, konkrečios sumos nebuvo įvardytos.
