Nekilnojamojo turto rinka Vilniuje domiuosi seniai – arba kalbant paprasčiau – jau keletą metų turiu laisvalaikio pomėgį bent kartą per mėnesį peržvelgti butų ir namų pasiūlymus.

Žiūriu man patinkančio Vilniaus mikrorajono (Antakalnio) NT – ir teoriškai įperkamą (kaip nepasitikrinsi, ar teisingą sprendimą padarėm, prieš metus pagaliau įsigiję nuosavą butuką: ar nepermokėjom, ar nieko „geriau“ neatsirado, gal ką kaimynai parduoda ir už kiek, ir t.t.), ir praktiškai neįkandamą – o tai ir yra linksmoji dalis.

Nežinau, kaip jūs, bet man visada smalsu pažiūrėti, kas ten per butai ar namai, kurie kainuoja ne vieną ir net ne du milijonus. Ir, be abejo, bent mintyse pasvajoti – pabūti išrankiai milijonierei ir skelbimuose paieškoti naujos šeimos rezidencijos. Na, turbūt tie mano įsivaizduojami milijonieriai nenaršo „aruodo“, „skelbiu“ ar „alio“ skelbimų, o kreipiasi tiesiai į agentūras, kurios iš po skverno ištraukia niekur neskelbtus pasiūlymus.

O gal statosi viską patys, o gal paveldi rūmus iš šeimos patriarcho. Kaip ten bebūtų turtuolių tikrovėje, visgi prašmatnių nekilnojamojo turto pasiūlymų netrūksta minėtuose portaluose, o tai sufleruoja gan logišką išvadą, kad turėtų egzistuoti ir tikslinė tų prabangaus turto skelbimų auditorija.

Taigi įsitaisau įsivaizduojamoje prabangioje bibliotekoje (tačiau nusibodusioje – kam gi tada aš ieškočiau naujo būsto?) ir suvedu įspūdingos paieškos parametrus.

Štai vienas iš rezultatų – du su puse (milijonų) kainuojantis namas. „Pušyno apsuptyje, prestyžinėje gatvėje“... Gramatinė klaida pirmam skelbimo sakiny? Ką ten pirmam sakiny – viens, du, trys... – visame skelbime yra (nepatikėsite) 7 gramatinės klaidos. Kalbos kultūros ir skyrybos klaidų neskaičiuoju. Taip, čia kai kurie komentatoriai maloniai pabaksnotų į mano rašinėlio klaidas, bet vis tiek kyla klausimas – nejau tokį prabangų namą pardavinėja visiškai beraštė agentūra?

Tačiau nesistebiu. Šis mano rastas skelbimas jokia išimtis – portalai mirgėte mirga nuo skelbimų, parašytų su klaidomis. Su akivaizdžiomis gramatikos, skyrybos, netgi logikos klaidomis. Nejau tai yra normalu? Ką tai kalba apie nekilnojamojo turto agentūrų veiklą, jų profesionalumą?

Turbūt ne vienam tenka ir darbe susidurti su tokiu požiūriu į mūsų kalbą – gauname laiškus su klaidomis, parašytus be tvarkos, stiliaus, kultūros. Dažnai net nepasivarginama kreipinio ar sveikinimosi įterpti. Esu girdėjus nuomonę, kad tai nesvarbu, niekam tai nerūpi ir tikrai niekas nekreipia dėmesio. Tačiau neabejoju, kad tie, kurie taip negerbia savo gimtosios kalbos, angliškai rašydami laišką užsienio partneriams, kaip įmanydami stengsis prisiminti mokykloje įkaltas „business letter“ rašymo taisykles.

Bet nukrypau nuo nekilnojamojo turto skelbimų linksmybių. Be gramatikos ir skyrybos problemų, egzistuoja ir pateikimo problema. Pavyzdžiui, nuotraukų. Jau nemažai agentūrų išmoko bent visas šviesas įjungti, kai fotografuoja interjerą, tačiau linksmų vaizdelių vis dar galima pamatyti.

„Pušynai ir voverės balkone!!!“, - gan keista vieno skelbimo sakinio konstrukcija, bet ji bent pralinksmina... kol to apdainuoto balkono nuotraukose nepamatau senų pušų spyglių ir šiukšlių sąvartyno. Voverės nesitikėjau išvysti, pasitikiu skelbimo autoriaus žodžiu, tačiau sąšlavyną prieš fotografuojant milijono litų vertės butą būtų pagirtina išsišluoti.

Būsto pagražinimas prieš fotografuojant pardavimui – įprasta taktika užsienio nekilnojamojo turto bendrovėms. Kartais net sukuriamas naujas, pavyzdinis apstatymas, pakeičiami interjero aksesuarai, pamerkiamos gėlės ir t.t., ir pan. Tačiau lietuviškuose skelbimuose to dažniausiai ne tik kad nėra, bet dar ir atvirkščiai – paliekamos šypseną keliančios detalės.

Pavyzdys – butas už 600 000 su viršum litų. Balkone – žvejybinė kėdė. Taip, ji patogi sėdėti prie ežerėlio, bet ji kainuoja 40 litų ir tikrai nesufleruoja, kad verta išleisti šitiek daug pinigų, kad savo naujajame balkone jaustumeisi prabangiai leisdamas laisvalaikį.

Štai norvegiškame skelbimų portale mačiau, kad net nuomojamų butų skelbimuose, net jei butas turi patį mažiausią balkonėlį pasaulyje, vis tiek bus kaip nors įgrūsta kepsninė, foteliukas ar kėdė su staliukais, pastatyta žvakė ar žibintas.

Čia pakomentavau tik porą neseniai matytų pavyzdžių, tačiau nuotraukose visada galima atrasti keistų interjerų (pavyzdžiui, akmenimis papuoštą fontaną namo viduje), neskoningų baldų ir paveikslų (dėl skonio, mano nuomone, nesiginčijama tik tada, kai jis yra, bet kai skonio nėra – tai akivaizdu), pigių ir senų (lyginant su kosmine pardavimo kaina) apdailos medžiagų ar baldų, kai butas vis tiek primygtinai pristatomas kaip stilingai bei prabangiai įrengtas.

Žodiniuose aprašymuose irgi netrūksta įdomybių. Esu mačiusi namo už maždaug dešimt milijonų skelbimą, kuriame smulkiai aprašomos susisiekimo viešuoju transportu galimybės. Na, gerai. Galbūt tai buvo paminėta namų tvarkytojos labui.

Bet vienas aprašymas man įsiminė ilgam. Buvo parduodamas gražus namas už 800 000 Lt, gražiai nufotografuotas. Ir jau beveik traukiau įsivaizduojamus pinigėlius iš įsivaizduojamos „Louis Vuitton“ piniginės, kai aprašyme pastebėjau: „Sklype parduodami du namai. (...) Nuotraukos ir kaina nuoryti pirmo namo. Abiejų namų kaina panaši. Paduodami TIK abu namai kartu“.

Keistesnio skelbimo dar nebuvau mačius. O jūs?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!