Tendencijos rinkoje
Artėjant rudeniui būsto nuomos kainos tradiciškai kyla ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. M. Čiulados teigimu, jau galima pastebėti, kad, studentams sužinojus, kur jie įstojo mokytis, rinkoje sujudimas darosi didesnis.
„Pastebime mums patiems neregėtą tendenciją. Skirtingai nuo pardavimo kainų, nuomos kainos juda į viršų. Jeigu pardavimų kainos su bankų sugriežtinta ir pabranginta paskolų politika stagnuoja, ir į viršų nejuda, tai nuomos kainos – juda į viršų ir gerų žinių šioje vietoje nėra. Jeigu kalbame apie standartinį dviejų kambarių butą, kokiame nors naujame name, arčiau miesto centro, tai, turbūt, be 700 eurų nelabai išsinuomosi. Jeigu paprastesnį, tarkime, senesnės statybos, tai vis tiek reikėtų galvoti apie kokius 500 eurų“, – dalijosi jis.
Tiesa, mažesniuose miestuose situacija šiek tiek skirtinga.
„Tarkime, Šiauliuose, po mokslo ir švietimo reformos apskritai nuomos rinka apsnūsta ir studentinė nuoma iš Šiaulių praktiškai pasitraukia. Lieka Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Aišku, Kaunas lyderiauja. Ten ir stipriausi universitetai, ir daugiausiai užsieniečių mainų programų pas juos yra.
Jie tikrai turi naujus „Co-living‘us“, tai kainos pas juos mažesnės negu Vilniuje yra, nuo 10 iki 20 procentų mažesnės, bet vis tiek jos yra pakankamai aukštos, jeigu nuomositės būstą mieste.
Be abejo, studentai dažnai renkasi ir bendrabučius, ir kooperuojasi gyventi keliese, taip, kad visiškai tą pilnąją brangią kainą retas, kuris mokėtų. Tiesiog ieško variantų pigiau, arčiau mokslo įstaigos ir interjeras, kažkokie dideli patogumai studentui ne taip rūpi“, – teigė M. Čiulada.
Universitetų bendrabučiai
Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidento P. Vaitiekaus, šiais metais keičiasi ir bendrabučių nuomos kainos.
„Kiek teko bendrauti su kolegomis, bendrabučių kainos yra pakilusios, vienur daugiau, kitur mažiau. Tas kilimas svyruoja nuo tiesiog 5 eurų už pigiausią kambarį, kas prisideda prie mėnesio ir iki tokių didesnių šuolių, kai kaina padidėjo ir 30 eurų. Pakilimas šioks toks yra ir jis yra dėl įvairių priežasčių. Vieni grindžia tuo, kad pakilo komunalinės išlaidos, kiti tiesiog tuo, kad ilgą laiką nekėlė ir atėjo metas atsinaujinti kainodarą“, – teigė jis.
Anot jo, atėjo laikas, kada kai kuriems studentams net ir gyventi bendrabutyje gali būti per brangu.
„Šiandien dienai situacija tokia, kad turime aukštųjų mokyklų, kur pigiausios vietos prasideda nuo 50 eurų, kas tikrai yra įkandama turbūt kiekvienam studentui, bet tos kainos kyla ir iki 200-300 eurų net už bendrabučio kambarį.
Žinoma, ta kaina priklauso nuo to, kokį tu kambarį gauni – ar su papildomais patogumais, vienvietis, dvivietis, trivietis ir panašiai, bet problema yra ta, kad tų pigiausių, kurie studentams yra prieinamiausi, vis tiek yra ribotas kiekis, tad, labai gaila, bet tos pigiausios kainos kiekvienas gauti negali“, – teigė P. Vaitiekus.
Pasak P. Vaitiekaus, studentas, kuris negauna finansinės paramos iš artimųjų, net ir gyvendamas bendrabutyje išsilaikyti gali labai sunkiai.
„Turint omeny tai, kad ir tos pačios skatinamosios stipendijos, dažniausiai, prasideda nuo 60 eurų, kas, atrodo, tik dengia bendrabučio kainą, tai studentui išsilaikyti pačiam yra be galo sunku. Vienos iš išeičių, žinoma, yra artimųjų parama, kada artimieji skiria tam tikrą finansų dalį, bet, ką rodo ir tyrimai, didžioji dalis studentų dirba, tam, kad galėtų išgyventi studijų laikotarpiu“, – teigė jis.
Bendrabučių kokybė
Anot Lietuvos studentų sąjungos prezidento, bendrabučių kokybė – kiek per daug užmirštas klausimas, tad džiugu, kad jį kažkas vis prisimena.
„Galima pasidžiaugti, kad yra aukštųjų mokyklų, kurios investuoja į bendrabučius, jų infrastruktūrą ir tikrai atnaujinti, ir labai gražūs yra jų bendrabučiai. Žinoma, ir kaina tada jau nebe tokia prieinama, bet tie, kur minėjau, pigiausi, kainuojantys 50 eurų ir aplink tą kainą – jie yra itin tragiškos būklės“, – teigė P. Vaitiekus.
Kaip teigė vaikinas, kartais gyvenimo sąlygos universitetų bendrabučiuose būna tokios prastos, kad jomis neturėtų gyventi joks žmogus.
„Tikrai, juokas juokais, visi sako, kad studentams reikia praeiti tą gyvenimo etapą ir pagyventi tokiose sąlygose, bet mes stengiamės pabrėžti, kad, visgi, ne. Joks žmogus neturėtų gyventi tokiomis sąlygomis, kokias siūlo kai kurie bendrabučiai“, – teigė jis.
Studentai – rizikingesnė nuomininkų kategorija
Jau daugelį metų pastebima tendencija, kad būsto savininkai neretai baiminasi savo butus išnuomoti studentams, esą jie jų turtą nusiaubs. M. Čiulados teigimu, studentai dar ir dabar laikomi kiek rizikingesne nuomininkų kategorija, tad nuomotojai į juos žiūri kiek atsargiau.
„Be abejo, reikia, ypač, pirmakursiams, prašyti gal tėvų, gal vyresnių žmonių užtarimo. Tarkime, į sutartį kaip garantą įsidėjus tėvus – paprastai tai nuima stresą nuo nuomotojo ir nereikia kažkokių papildomų depozitų ar mokėjimo sąlygų, kurios ir taip pirmakursiui nėra lengvos“, – teigė jis.
Pašnekovas taip pat pasidalijo patarimu.
„Šioje vietoje tiesiog patarimas – neatidėti visko paskutinei minutei, kai tikrai ne tu rinksiesi, o rinksis tave ir prašyti vyresnių pagalbos“, – teigė M. Čiulada.
Studentų lūkesčiai
M. Čiulada pasidalijo, kam prioritetą ieškodami būsto nuomai teikia Lietuvos studentai.
„Pagrindiniai kriterijai turbūt būtų kuo arčiau mokymosi įstaigos arba būti ant vienos troleibusų ar autobusų linijos, kad be persėdimų pakankamai greitai papultų į vieną ar kito mokslo įstaigą – čia vienas kriterijus. Ir, be abejo, kaina. Paprastai, studentas nesirenka ar reikia indaplovės, ar kažkokių ypatingų baldų. Tiesiog, žiūri, kad būtų tvarkingas, padorus būstas, žiūri kainą, žiūri į žiemos šildymo išlaidas ir taip susiskaičiuoja“, – teigė jis.
Tiesa, pasak pašnekovo, dažniausiai studentai būstą nuomai renkasi ne vieni.
„Aišku, ne visi nuomotojai nori krūvos tų gyventojų, bet protingai šnekant, susitarus, viską galima aptarti ir nuomos sutartyje, ir panašiai. Turbūt sunkiau būna su naminiais gyvūnais – čia jau prasideda specialios sąlygos, kažkokie tam tikri nestandartiniai sprendimai“, – teigė jis.
Studentų nuomonę atstovaujantis P. Vaitiekus su M. Čiulados įžvalgomis sutiko.
„Gal pradžioje tie lūkesčiai būna kur kas didesni, bet, kai supranti, kiek tu gali sau leisti ir ką siūlo pati rinka, natūraliai, tu tuos poreikius mažini ir, dažniausiai, gaunasi, kad gauni batų dėžutę už bent kiek įkandamesnę kainą“, – teigė jis.
