Bene geriausiai šio reiškinio įtaką atspindi 30 km už Vilniaus esančioje gyvenvietėje stūksantis molinis keramikės Dormantės Steponavičienės namas. Šiuo metu 48 kv. m. ploto statinys baigiamas statyti. Iš molio sulipdytos sienos, uždengtas stogas, įstatyti langai ir durys, baigiami mūryti kaminas ir krosnis. Beveik suformuotos ir gyvenamosios patalpos.
Keramikė jau baigia įsirengti miegamąjį – jame išklotos medinių lentų grindys, pastatytos medinės sienos, kurias menininkė ketina keisti į molines. Artimiausiu metu moteris taip pat planuoja 40 cm storio moline siena atskirti dukters kambarį, vonios ir tualeto patalpą, kurioje galbūt vietos atsiras ir nedidukei pirtelei, taip pat įrengti virtuvės, valgomojo ir poilsio kampelius.
„Buvo minčių namo viduryje įrengti ir nedidelį balkoną, tačiau dabar dvejoju. Bijau, kad gali sumažėti laisvos erdvės. Taip pat nesinori užgriozdinti ir apkrauti namų“, – svarstė D.Steponavičienė.
Unikalaus statinio savininkės teigimu, šis molinis namas pradėjo kilti prieš trejus metus. Tuomet iš akmenų buvo sumūryti pamatai. Praėjusiais metais moteris pradėjo lipdyti sienas, o didžioji dalis darbų atlikta šią vasarą. Per daugiau nei tris mėnesius buvo pastatytas medinis namo karkasas, baigtos lipdyti sienos, uždengtas stogas, pradėti mūryti krosnis ir kaminas.
„Kaminas, kurį taip pat lipdau iš molio, buvo nugriuvęs du kartus. Pradėjus vėsti orams, labai norėjau kuo greičiau sumūryti kaminą. Tačiau skubėti negalima, reikia palaukti bent kol apdžius molis ir tik tada toliau mūryti“, – dalijosi patirtimi moteris.
Žavi žemės menas
Smėlis, molis, žvyras ir šiaudai – tai pagrindinės medžiagos, kurias keramikė naudoja moliniam būstui statyti.
Kodėl būtent tokią statybos technologiją pasirinko menininkė? Į šį klausimą pašnekovė atsako vienareikšmiškai: „Molis – man labai artima medžiaga. Supratau, kad pastatyti būstą būtent iš jo galiu ir pati. Be to, visuomet žavėjausi žemės menu, o mano molinis namas irgi iš žemės. Jis ne tik gyvenamasis būstas, bet ir savotiška skulptūra, nes naudojant molį galima išgauti pačių įvairiausių ir netikėčiausių formų, improvizuoti“, – tvirtino D.Steponavičienė.
Statybinę masę, kurią sudaro minėtos medžiagos, keramikė maišė pati, paskui dėliodama nedidelius šio mišinio gabalėlius lipdė sienas.
„Darau tiek, kiek pajėgiu. Molio masės gabalėlius suformuoju pagal savo jėgas. O plyta man būtų per sunki. Pati nebūčiau sugebėjusi pastatyti ir šiaudinio namo, nes tam reikia labai daug medienos, kuri yra sunki“, – teigė menininkė.
Nors molinių namų statyba yra panaši į šiaudinių, tačiau lipdant būstą iš molio, yra daugiau galimybių improvizuoti, įgyvendinti netradicinius architektūrinius sprendimus. Nepaisant to, kad pastatyti molinį statinį užtrunka ilgiau nei šiaudinį, D.Steponavičienei molinė statyba – priimtinesnė.
Atvykėliai griebiasi darbų
Moters teigimu, statant molinį namą, atsirado daug savanorių, norinčių pagelbėti ir pasimokyti netradicinės statybos subtilybių.
„Susidomėjimas – labai didelis. Pasižiūrėti, kaip lipdau namelį, buvo atvažiavę labai įvairių žmonių, pradedant menininkais – skulptoriais, grafikos meistrais – ir baigiant sportininkais, mokytojais bei elektrikais“, – pasakojo būsto savininkė.
Lipdyti sieną keramikei labiausiai padėjo moterys. Sunkesnius, sudėtingesnius, jėgos ir ištvermės reikalaujančius darbus „molinuko“ šeimininkė patikėdavo vyrams. Jie iškėlė gegnes, uždengė stogą, sumūrijo pamatus, įstatė langus.
„Matyt, šiems žmonėms molis, kaip ir man, yra priimtina medžiaga“, – svarstė D.Steponavičienė.
Moters teigimu, ateityje netoliese turėtų iškilti ir vienos iš dukrų molinis namas. Taip pat ji neatmeta galimybės, kad išdygs ir daugiau taikant šią technologiją sulipdytų gyvenamųjų būstų. Esą jau yra tokių planų.
Išlaidos – nedidelės
Pastatyti molinį namą, kad ir kokio jis būtų dydžio, atsieina kur kas pigiau nei taikant šiuolaikines modernias ir brangias statybos technologijas.
D.Steponavičienė tvirtino, kad brangiausia investicija – už 3 tūkst. litų pirkta plėvelė stogui apšiltinti. Taip pat teko pirkti molio ir medienos, nes šių medžiagų sklype, kuriame baigiamas statyti „molinukas“, yra labai mažai.
„Vis dėlto dar neperžengiau 10 tūkst. litų ribos. Tiesą sakant, nesu girdėjusi, kad šiandien gyvenamąjį namą būtų įmanoma pastatyti mažesnėmis sąnaudomis“, – svarstė keramikė.
Būsto šeimininkė tvirtino, jog daugelį šiam namui statyti reikiamų medžiagų ji gavo iš draugų, pažįstamų. „Galima sakyti, jog mano namai pastatyti iš atliekų. Vieni pažįstami atidavė tentus, kuriuos ir panaudojau, kiti draugai padovanojo didžiulį langą. Kas ką davė, tą ir panaudojau“, – šypsojosi menininkė.
Kitas medžiagas, kurios panaudotos lipdant nedidelį apvalių formų namelį, D.Steponavičienė susirinko pati. Pavyzdžiui, spalvoto stiklo butelius ji įkomponavo į sieną. Žvelgiant iš tolo, šie atrodo tarsi vitražai. Kartono gabalai ir dėžės, kurias keramikė parsigabeno į statybvietę, bus panaudotos luboms apipavidalinti.
„Galbūt iš jų suformuosiu gėlės žiedą ant lubų, o galbūt dar nudažysiu ir ryškiomis spalvomis“, – svarstė menininkė.
Stogą apželdins velėna
D.Steponavičienė tvirtino, jog, ko gera, nedažys vidinių ir išorinių pastato sienų, nes nori išsaugoti molio natūralumą. Šiame būste bus plūkta molinė asla, vietos turėtų atsirasti ir iš tokios pačios medžiagos sukurtiems baldams.
Moteris įsitikinusi, kad sprendimas išsaugoti natūralią statinio spalvą – privalumas, nes jame bus daugiau erdvės ir šviesos.
Namui, kuriame D.Steponavičienė ketina ir žiemoti, jaukumo suteikia menininkės sukurti keramikos dirbiniai. Vieną namo fasadą puošia iš molio nulipdytos ir jame įkomponuotos rožės, kitą – jos dukros nulipdytas molinis katinas.
Keramikės teigimu, gyventi moliniame name žmogui yra gera ir sveika, nes tai ekologiškas statinys.
„Pavasarį planuoju stogą apželdinti velėna. Tai namui suteiks daugiau natūralumo, padės jam sėkmingai įsilieti į aplinką. Be to, man patinka užlipti ant stogo ir grožėtis gamta, saulėlydžiu arba saulėtekiu, todėl kai ant jo augs žolė, tai daryti bus kur kas maloniau“, – šypsodamasi dalijosi planais pašnekovė.
