Aukštesnių pastatų nebus
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorės dr. Dalios Bardauskienės teigimu, pastarųjų metų ekonomikos augimas gerokai pakeitė miesto veidą. Ar tie pasikeitimai buvo darnūs – jau kitas klausimas. Mat nėra tikslios šio aspekto vertinimo sistemos. Kita vertus, šiandien jau akivaizdu, kad Neries dešiniojo kranto plėtra šiandien neatsiejama nuo naujo Vilniaus įvaizdžio.
„Šis pasikeitimas yra ne atsitiktinis. Buvo išgeneruota aiški vizija, sąlyginai pavadinta „urbanistine kalva“. Be to, projektas, kuris dar tik įpusėjęs, nebuvo atiduotas vien rinkos jėgoms. Tai buvo pirmas privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas Vilniuje“, - teigė konferencijos viešnia.
Anot jos, dažnai mūsų aukštybiniai pastatai nieko mums nereiškia ir nesukelia jokių emocijų. Tačiau „Europos“ administracinis pastatas turi simbolinę reikšmę. Tai aukščiausias pastatas Vilniaus mieste, atsiradęs kaip tik Lietuvai įstojus į ES. Šį projektą galima būtų prilyginti Laisvės prospekto atsiradimui Kaune tarpukario laikotarpiu. Vis dėlto specialistė sutiko, kad ateityje reikėtų vengti klaidų kuriant miesto panoramas, atidžiau jas parinkti.
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas doc. Gintautas Blažiūnas pastebi, kad diskusijos, ar šie pastatai gadina senamiesčio panoramą, vis dar vyksta. Kita vertus, 2007 m. atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad aukštybinių pastatų buvimui dešiniajame Neries krante pritaria 55-60 proc. gyventojų, nepritaria – tik apie 18-20 proc.
„Vaikai drąsiai paišo aukštybinius pastatus Neries pakrantėje, o vyresniems – tai dar ir požiūrio klausimas, kurį pakeisti dažnai nebūna lengva“, - teigė architektas.
Anot jo, miestas yra gyvas organizmas. Jis nuolat keičiasi ir kiekvienas laikmetis turi palikti savo pėdsaką, todėl reikia saugoti ne tik Senamiestį, bet ir kitų laikotarpių vertingus „krislus“. Stilių įvairovė yra vienas iš miesto savitumo požymių.
„Skirtingi stiliai atspindi skirtingus laikmečius. Iš visų naujų pastatų dešiniajame Neries krante tik du buvo pastatyti konkurso būdu. Tai miesto savivaldybės ir „Swedbanko“ pastatai. Jie buvo derinami tarpusavyje ir prie aplinkos. Visi kiti pastatai buvo pastatyti užsakovui pasirenkant konkretų architektą ir atspindi daugiau užsakovo bei autoriaus tarpusavio raišką. Tai turi neigiamos įtakos bendram šios miesto dalies vaizdui. Užsakovai turėtų rengti konkursus tokių pastatų statybai“, - įsitikinęs G. Blažiūnas.
UAB „Urbanistika“ direktoriaus pavaduotojas doc. Linas Naujokaitis pastebi, kad Vilniuje vykstantys procesai labai panašūs į tuos, kurie vyksta tiek Taline, tiek Vokietijoje, tiek Suomijoje, tiek Italijoje. „Aukštybiniai pastatai yra jautrus klausimas visose Europos šalyse. Aš manau, kad Vilnius, pastatęs aukštybinius pastatus, pasielgė teisingai. Visi užsienio ekspertai vertina Vilniaus pavyzdį kaip labai teigiamą, kai vienoje vietoje sukoncentruoti nauji aukštybiniai pastatai, išlaikyti saugūs atstumai nuo žalių šlaitų ir Senamiesčio. Rygoje ir Taline tai išlaikyta daug prasčiau“, - teigė architektas.
Anot architektų, šių pastatų dėka prasiplėtė centro teritorija, sumažėjo kamščiai ant tiltų. Taip pat labai naudinga, kad miesto centras plėtojamas neišsikeliant į tolimesnes miesto zonas, todėl jis neištuštėjo.
Medines Šnipiškes ketinama išsaugoti
DELFI konferencijos svečiai patikino, kad aukštesni pastatai už esamus čia neiškils. 2007 m. bendrajame plane nustatytos pastatų aukščio ir tankio ribos, taigi didelių deformacijų nebegali įvykti.
Anot architektų, projekte numatytos ir poilsio zonos, ir medinės architektūros parkas šalia Giedraičių gatvės. Šios miesto dalies plėtros idėja – apimti visas miesto funkcijas – ir gyvenamąją, ir verslo, ir pramogų, kad ji nebūtų apmirusi nei dieną, nei naktį. Taip pat numatyta, kad į šią teritoriją galėtų išsikelti vyriausybinės įstaigos.
SĮ „Vilniaus planas“ vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio teigimu, šiuo metu kaip tik rengiamas planas, kaip išsaugoti ir sutvarkyti medinio paveldo rajoną Šnipiškėse. „Kaimiškoji medinė architektūra miesto centre yra unikalus dalykas, kurį būtina išsaugoti. Tačiau šie išsaugojimo dalykai Lietuvoje yra dar embrioninėje stadijoje, šioje srityje mus lenkia Ryga. Iš jų ketiname mokytis, kaip tą paveldą išsaugoti“, - teigė architektas.
Šiuo metu taip pat vyksta konkursas dėl vizijos, kas turėtų atsirasti šalia Lietuvos vaikų ir jaunimo centro stūksančių nebaigtų statyti monstrų. Vietoj jų turėtų iškilti nauji pastatai. „Man tik nerimą kelia, kad jei anksčiau Vilniaus savivaldybės pirmajame aukšte buvo miesto maketas, su kuriuo gyventojai galėjo susipažinti ir matyti savo perspektyvą, dabar jo neliko. Viešumo šiuo metu visuomenei tikrai trūksta“, - teigė D. Bardauskienė.
Žalioji veja prie upės išliks
Ne vienas skaitytojas DELFI konferencijos svečių teiravosi, kas bus daroma su Neries krantine. Vilniečiai norėtų ją matyti kaip gražiai sutvarkytą poilsio zoną. Neries pakrančių vizija pradėta kurti dar 2006 m. Buvo galvojama, kad čia reikėtų įkurti ekologinį parką ar ką nors panašaus, tačiau iki šiol Neries pakrantės nėra pritaikytos gyventojų poilsiui.
Anot D. Bardauskienės, pasiteisino paplūdimio idėja prie Baltojo tilto. Paplūdimys sukėlė diskusijas, pritraukė žmonių dėmesį ir dabar tapo mėgstama vieta.
„Nuo 2002 m. yra strateginis projektas, kuriuo numatyta atgaivinti laivybą, kartu sutvarkant pakrantę, įrengiant kavines, paplūdimius ir pan. Tačiau dėl Aplinkos ministerijoje vyraujančio gamtosauginio absoliutizmo, kai prioritetas yra atiduodamas kurkliams, lašišų nerštavietėms, gyventojų rekreaciniai poreikiai ir laivyba yra ribojami, neleidžiant nei formuoti pakrančių, nei gilinti upės vagos. Kita vertus, visuomenė skirtingai supranta Neries krantinės viziją. Vieniems tai yra natūralus gamtos krantas, kitiems – krantinė su paplūdimiais, poilsio vietomis“, - teigė architektė.
Žaliąją teritoriją prie Baltojo tilto, kurią šią vasarą labai pamėgo vilniečiai, ketinama išsaugoti. Ji nebus užstatyta, o tik dar labiau pritaikyta miestiečių poreikiams. Anot L. Naujokaičio, net jei toje vietoje atsiras Gugenheimo muziejus, jis neįsivaizduojamas be parko. „Nacionalinė galerija ir Gugenheimo muziejus sudarys puikų muziejų derinį vienoje vietoje. Jie puikiai vienas kitą papildytų ir sutrauktų daug lankytojų“, - teigė specialistas.
Architektai teigiamai vertina ir Neries pakrantėje atsiradusias skulptūras, pavyzdžiui, įvairių diskusijų sukėlusį aprūdijusį Vamzdį. „Vertinu kaip labai gerą provokaciją, sukūrusią viešas diskusijas apie meną ir jo išliekamąją vertę. Manyčiau, kad šios skulptūros sukėlė daugiau diskusijų nei pasipiktinimo. Būtent diskusijose galima susitarti dėl vertybių. Šios skulptūros ir skirtos tam, kad išgrynintų vertybes. Tai laikini meniniai projektai, o jų išliekamoji vertė paaiškės laiko tėkmėje“, - svarstė D. Bardauskienė.
