Lietuvos pareigūnai atskleidė gana sudėtingą schemą, kaip verslininkai buvo nusitaikę į valstybės biudžeto lėšas: vien statybos darbus atlikusi dukterinė viešbučio bendrovė „Corolla ventures“ išgrynino 2 mln. 755 tūkst. Lt.
Vilniaus prokuroras Vytautas Kukaitis teigia, kad bendrovė valstybei padarė daugiau kaip 709 tūkst. Lt žalos, iš kurios 420 tūkst. Lt – nesumokėtas PVM.
Pradėjus tirti „Corolla ventures“ aferą, bendrovės vadovai atlygino valstybei padarytą žalą, tačiau dėl to jie negali būti atleidžiami nuo atsakomybės: prokuroras įsitikinęs, kad statybų bendrovė turi būti nuteista dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų pateikimo bei dėl dokumentų klastojimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį baigė nagrinėti „Corolla ventures“ ir jos vieninteliam akcininkui Ezrai Gerberiui bei direktoriui Pranui Nekriošiui iškeltą baudžiamąją bylą – prokuroro V. Kukaičio pasiūlytos bausmės pribloškė kaltinamuosius, nors jiems ir grėsė realus laisvės atėmimas.
Valstybinis kaltintojas mano, kad 64 metų E. Gerberis turi būti nubaustas 280 MGL (36 400 Lt), o jo bendraamžis P. Nekriošius – 250 MGL (32 500) dydžio baudomis.
Tuo metu bendrovei „Corolla ventures“, kurios interesams veikė akcininkas ir direktorius, prokuroras pasiūlė skirti net 2 700 MGL (351 tūkst. Lt) dydžio baudą.
„Pavogei 700 tūkst. Lt, juos grąžinai, tačiau dar turi sumokėti 50 proc. pavogtos sumos, manau, tokia bausmė turi būti skirta siekiant sudrausminti verslininkus – kad daugiau nekiltų pagunda vogti“, – prokuroras pažymėjo, kad dėl finansinių pajėgumų „Corolla ventures“ sugebėtų įvykdyti tokią sankciją.
Tiesa, ar valstybė iš šios baudžiamosios bylos „užsidirbs“ milijoną, priklausys ir nuo teismo – teisėjas Valerijus Paškevičius nuosprendį verslininkų byloje žada paskelbti spalio 31-ąją.
Teisme išnagrinėta baudžiamoji byla – tik viena iš daugelio, kurių dar laukia baudžiamasis procesas. Pasak prokuroro, 2009-ųjų lapkritį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai sulaikė grupuotę, veikusią ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.
Įtarimai dėl finansinių aferų pateikti 43 fiziniams ir 30 juridinių asmenų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad grupė asmenų, panaudodami specialiai įsteigtas bendroves už esą suteiktas įvairias paslaugas išduodavo suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, kurias vėliau Lietuvos bendrovės apmokėdavo. Vėliau pinigai būdavo išgryninami.
Pasak V. Kukaičio, nustatyta, kad bendrovei už realios veiklos nevykdančių ribotos atsakomybės Latvijos bendrovių išrašytas ir apmokėtas fiktyvias sąskaitas-faktūras grįždavo apie 75-80 proc. bendros sumos. Šie pinigai būdavo parvežami lengvaisiais automobiliais į Lietuvą.
„Bendrovės dalyvavo vadinamajame karuseliniame sukčiavime – veikė per Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendroves, – pabrėžė valstybinis kaltintojas. – Veikimas per užsienyje esančius subjektus yra sunkiau išaiškinamas, be to, visos lėšos už fiktyvius sandorius buvo išgryninamos Latvijos ir Estijos bankuose“.
Tyrimo metu nustatyta, kad „Corolla ventures“ nusikalstamą veiką vykdė daugiau nei 3 metus, buvo atlikta daugiau nei 100 piniginių operacijų.
„Nusikalstamas veikas pavyko atskleisti panaudojus išankstinius slapto pobūdžio veiksmus – buvo klausomasi pokalbių, vyko asmenų sekimas, galop daug duomenų gauta atliktus kratas“, – savo baigiamojoje kalboje pažymėjo V. Kukaitis.
Pagrindiniai šios aferos organizatoriai dar nenuteisti – jų, kaip ir kitų sukčiavimu įtariamų „verslininkų“ paslaugomis pasinaudojusių garsių Lietuvos bendrovių bei jų vadovų dar laukia baudžiamasis procesas.
Tuo metu „Corolla ventures“akcininkas E. Gerberis, turintis leidimą gyventi Lietuvą, teisinosi, kad aferoje dalyvavo tik dėl to, jog statant viešbučio „Le Meridien Villon“ teritorijoje esančius golfo laukus reikėjo grynųjų pinigų.
„Susiklostė tokia situacija, kad vairuotojai nevažiuodavo link laukų, jie norėdavo žemę išpilti ne toje vietoje, kur reikia, todėl mums būtų tekę papildomai mokėti – už grynaisiais pinigais atlygintą riziką jie sutikdavo vežti ir iškrauti ten, kur mums buvo paranku“, – po teismo posėdžio teisinosi E. Gerberis.
Jis tikino, kad baigus vykdyti žemės darbus sukčiavimo veikla buvo nutraukta.
„Pasibaigė aplinkybės, dėl ko viską reikėjo padaryti, – sakė verslininkas. – Nebuvo tokio tikslo, kad mes norime apgaudinėti valstybę, mes tiesiog norėjome vykdyti darbus kuo geriau ir greičiau, nes ir taip buvo labai didelės išlaidos“.
Paklaustas, kaip susirado suklastotas sąskaitas-faktūras išrašančius sukčius, E. Gerberis nebuvo linkęs atvirauti: „Kažkas rekomendavo, nes kai yra poreikis, visada atsiranda tie, kurie siūlo“.
