Akmenės rajono savivaldybė Lietuvoje ir užsienyje yra žinoma kaip svarbus statybinių medžiagų (cemento, stogo dangų, kalkių) gamybos regionas.
Didžiausios Akmenės rajono įmonės – AB „Akmenės cementas“ (cemento gamyba), UAB „Bigso“ (kartono, plastiko dėžutės, popieriaus gaminiai), UAB „Vaidva“ (pastatų griovimas – ardymas, atliekų priėmimas ir perdirbimas), pernai Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pastatyta UAB „Vakarų medienos grupė“ (VMG) medžio drožlių plokščių gamykla.
Naują 90 mln. eurų. vertės korpusinių baldų gamyklą VMG grupė čia pradėjo statyti pernai, o ją baigti planuojama kitąmet. Gamykloje bus sukurta apie 500 naujų darbo vietų. Dar šiemet VMG planuoja pradėti ir per trejus metus užbaigti 170 mln. eurų vertės medienos konstrukcijų gamyklos statybas. Planuojama sukurti apie 350 naujų darbo vietų.
Skelbiama, kad siekiant pritraukti naujų investuotojų, į Akmenės LEZ infrastruktūros plėtrą artimiausiais metais ketinama investuoti per 3 mln. eurų. Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad per kelerius metus čia planuoja įsikurti dar bent keli užsienio investuotojai, bus sukurta šimtai naujų darbo vietų.
Mero teigimu, jau įsikūrę investuotojai iš esmės pakeitė rajono gyvenimą: plėtėsi aplinkinių įmonių ir verslo paslaugų spektras, itin atsigavo nekilnojamojo turto (NT) rinka.
Jei prieš kurį laiką Akmenėje būstą buvo galima įsigyti pusvelčiui, vos už 1 litą arba už skolas, tai šiuo metu įsigyti būstą arba jį išsinuomoti tapo sunku. O NT kainos paaugo ne 100 proc., bet 1000 proc.
Rajone planuojama ir naujų NT projektų. Miesto savivaldybė jau yra numačiusi sklypo plotą, kuriame planuojama pastatyti kelių aukštų kotedžų, apie 700 butų.
VMG Naujojoje Akmenėje kitąmet taip pat pradės daugiabučių kvartalo, skirto įmonės darbuotojams, statybas. 6 ha sklype numatoma pastatyti mažiausiai 500 butų, investuoti apie 35 mln. eurų.
Kaip tikisi V. Mitrofanovas, visos šios investicijos padės pasiekti ambicingų planų – Akmenės rajone iki 2030 m. gyvens apie 30 tūkst. gyventojų.
– Pastaruoju metu nemažai girdime, kad Naujoji Akmenė tarsi atgimė, iš pašalpų miesto tampa ekonominiu centru aplinkiniams miesteliams ir kaimams. Kada įvyko šis lūžis?
– Dar netapome, bet tikiuosi, kad tapsime. Meru dirbu jau ketvirtą kadenciją, kiekvienam laikotarpiui turėjau tam tikrų tikslų. Pirmosios metu reikėjo keisti savivaldybės įvaizdį iš nedarbo, pašalpų gavėjų rajono, nes apie 40 proc. (apie 8 tūkst. iš maždaug 20 tūkst.)žmonių tuo metu buvo pašalpų gavėjai.
Per tą laiką čia kūrėsi įmonių. Pavyzdžiui, įmonė „Bigso“, kuri švedų „Ikea“ gamina dėžutes. Vienu metu joje dirbančiųjų buvo apie 500, po „Akmenės cemento“ vienas didžiausių darbdavių. Taip pat „Vaidva“ ir kitos įmonės. Tačiau tai neturėjo kažkokio ekonominio poveikio. Apie jį sprendžiu pagal tai, kaip prie visų investicijų vystosi smulkus ir vidutinis verslas.
Atsidaro naujos kavinės, viešbučiai, paslaugų sektoriaus įmonių, parduotuvėlės. Tai rodo rajono atsigavimo lygmenį, kai butų kainos staiga pakyla nuo 1 lito iki 10 tūkst. eurų, o dabar skelbimuose matau ir po 48 ar po 50 tūkst. eurų pardavinėjami. Namo skelbimas šiuo metu įdėtas – rekordinis – parduodamas už 320 tūkst. eurų. Tai visgi rodo poveikį. Jis pasijuto tada, kai atsirado Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) operatorius, dar prieš tai pasirašėme pirmąją investicinę sutartį su „Vakarų medienos grupe“ dėl pirmos plokščių gamyklos. Viso proceso ir statybų metu dalyvauja apie 300 darbuotojų, nes gamyklos nuolat statomos.
– Kaip Naujajai Akmenei pavyksta pritraukti naujų investuotojų?
– Rokiškyje garsiai nuskambėjo investicijos iš Indijos (200 mln. Eur „SVP Global Ventures“ ir „Elegant Industries“ – Delfi), bet kažkodėl jos ten „nenuėjo“. Tai daro meškos paslaugą mums, su jais pradėjome kalbėtis. Esu konkretus žmogus. Visada sakau, kad jeigu su verslu prie stalo sėdi politikas, praktiškai nieko neįvyks. Reikia kalbėtis kaip verslas su verslu, turėti vienas kito pasitikėjimą.
Aiškiai sakau: „Nenorime būti kozerinė korta, turite pateikti ko jums reikia: kiek elektros, dujų ir t. t., mūsų specialistai skaičiuos, ir vertinsime, ar mes galėsime. Jei tenkiname jūsų poreikius, pasirašome investicinę sutartį.“ Taip ir buvo sutarta.
– Kiek dar įmonių planuoja kurtis Naujojoje Akmenėje ir investuoti?
– Jau dirba plokščių įmonė, gaminanti medienos plokštes. Jau pastatyta maždaug 50 tūkst. kv. m. Į šią įmonę investuota apie 120 mln. Eur. Dabar pastatyta 50 tūkst. kv. m baldų gamybos įmonė, kurioje dirbs 500-600 žmonių, ir investicija sieks maždaug 80 mln. Eur. Šalia pradėti statyti pamatai konstrukcinės medienos gamyklai, kurioje dirbs apie 170 žmonių, ir investicijos sieks per 80 mln. Eur.
Vyksta derybos su austrų įmone, kuri turėtų gaminti kompozicines dervas. Atliekami tyrimai, nes šiai įmonei reikalingi dideli kiekiai vandens. Tai – jau ketvirta įmonė.
Sausio 11 d. laukiu svečių iš Škotijos, jie įsigijo sklypą šalia LEZ, nes jos infrastruktūra daro patrauklumą aplinkiniams sklypams. Įmonėje planuojama perdirbinėti miežius, apie 1,5 mln. tonų.
Ateities plėtros priemonių plane bus numatyta galimybė pasistatyti pastatus ir juos nuomoti. Jei verslas pradeda nuo pamatų, vien statybos leidimai ir pačios statybos užtrunka apie pusantrų metų. Šiuo atveju bus taip: jei pastatai yra, verslas tik atsiveža įrangą, kurią gali sumontuoti per kelis mėnesius, ir galima pradėti gamybą. Žinau, kad tokiems pastatams bus skirta valstybės parama. Akmenės LEZ į ją pretenduotų.
– Kaip galima įvertinti visų šių investicijų naudą vietos gyventojams?
– Girdžiu įvairių žmonių reakcijų ir nuostatų: „Ko jūs verslui kišate pinigus, kelius ir vamzdynus tiesiate?“ Jie nesupranta, kad žmonėms privalu didinti atlyginimus, kad pigus NT staigiai pabrango. Bandoma suteikti neigiamą LEZ vystymo poveikį, kad bus daug taršios veiklos, Akmenei bus blogai, nes visi turtai nuvertės. Nors yra atvirkščiai. Juokaudamas sakau, kad mūsų darbo dėka visi žmonės praturtėjo. NT vertė pakilo ne 100 kartų, bet tūkstančiais.
– Investuotojų susidomėjimas yra, kalbama apie šimtus darbo vietų. Kur įmonės ruošiasi rasti tiek darbuotojų? Vilios iš didesnių miestų persikelti ar bandys daugiau įsivežti iš trečiųjų šalių?
– Juokaudamas sakau, kad labiausiai gamtoje prisitaikantis gyvūnas – žmogus. Ten, kur jį gerai maitinsi, jis ten ir atsiras. Viskas priklauso nuo atlyginimų. Kiek žinau, mūsų VMG atlyginimai mokami didesni nei Klaipėdoje. Kitas labiausiai džiuginantis dalykas – apie 30 proc., arba 140 dirbančių žmonių, dirba iš emigracijos grįžę žmonės. Manau, kad šis potencialas dar nėra pilnai išnaudotas. Dar dabar sulaukiu užklausų, kada čia pasileis gamyklos, kada galime grįžti, kaip reikės įsidarbinti. Tai, manau, bus nemažas srautas tokių žmonių. Turiu atkreipti dėmesį, kad įmonėje nedirba nė vienas baltarusis ar ukrainietis.
Mūsų moterys su autobusu važiuoja į Latvijos „Girtekos“ įmonę maždaug 80 km. Tai kodėl latviai negalėtų atvažiuoti dirbti į mūsų LEZ? Esu buvęs tarpvalstybinėje Baltijos šalių grupėje. Pasirodo, neturime bendros Baltijos valstybių „Sodros“ duomenų bazės. Pavyzdžiui, gali legaliai dirbti Latvijoje, bet Lietuvos Užimtumo tarnyboje (UŽT) būti bedarbiu ir gauti pašalpas.
Ir į „Vičiūnus“ Plungėje mūsų moterys keliasi 4 val. ryte, 5 val. išvažiuoja ir grįžta apie 22 val. Jos laukia, kada atsidarys nauja gamykla, nes baldų įmonė apie du trečdalius galės įdarbinti moterų. Taigi potencialo tikrai yra.
– O kaip su bedarbiais – ar juose matote potencialo?
– Tikrai esu nepatenkintas mūsų UŽT darbu. Nepateisinu tokios ūkinės komercinės veiklos kaip įdarbinimo agentūros, kurios nuomoja žmones kaip arklius, ten yra daug nelegalios veiklos. Tačiau UŽT ne kartą sakiau: „Jūs turite dirbti kaip tos įdarbinimo agentūros.“ Kaip ir kodėl jie geba susirinkti tam tikrus žmones ir išnuomoti vienai, antrai ir trečiai įmonei? Kiek žinau, nuomoja mūsų „Bigso“, „Vičiūnams“. Tai yra tos pačios UŽT funkcijos. Šiuo metu Akmenės rajone yra registruota apie 1500 bedarbių, maždaug 4 tūkst. bedarbių Mažeikiuose, apie 1,5 tūkst. Joniškyje, 3 tūkst. bedarbių Šiaulių rajone. Galima įsivaizduoti – aplink LEZ šiandien yra apie 10 tūkst. bedarbių.
Galime kalbėti, kad yra žmonių, kurie niekada nedirbs, visus kitus galima kaip nors įveiklinti. Būtina reforma, tad mes siūlėme būti pilotine savivaldybe kaip kažkada su pašalpomis. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas sakė, kad tapsiu politiniu lavonu, nes žmonės ilgai prisimena, kai tu kažką iš jų atimi, bet kai duoti, ačiū nepasako. Tai dabar nuo 8 tūkst. pašalpų gavėjų yra sumažėję iki 2 tūkst.
– Kokiomis priemonėmis tai pavyko pasiekti?
– Pats nesitikėjau, kad per pusantrų metų pavyks sumažinti jų skaičių daugiau nei perpus. Kasmet tikėjomės apie 20 proc.
Tuo metu UŽT funkcija būdavo nustatyti žmogaus statusą būti remiamam, o ne ieškoti darbo. Jei esi registruotas UŽT, turi sveikatos draudimą, teisę į pašalpas, socialines išmokas, nemokamą maitinimą. Tuo metu skaičiavau, kad nedirbanti keturių asmenų šeima, kurią sudaro du tėvai su dviem vaikais, gaudavo porą šimtų litų daugiau tiesiogiai pinigais, nei kad du tėvai dirbtų už minimalų atlyginimą. Žmonių rate vyravo posakis, kad neapsimoka dirbti. Pagrindinis lemiantis momentas – atsiradusi prievolė 40 valandų atidirbti visuomenei naudingų darbų.
Pasirodo, yra tokia Skurdo mažinimo asociacija („Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ – Delfi), tai jos vadovę norėčiau pakviesti į Akmenę, atiduočiau 2 tūkst. eurų atlyginimą, jei ji įdarbintų bent 30 proc. mūsų bedarbių, kad jie skurde negyventų. Ji mano, kad atidirbinėti už pašalpas irgi yra žmonių skurdinimas. Šiuo atveju noriu atkreipti dėmesį į visišką melą: atidirbinėjimas už pašalpas, t. y. visuomenei naudingas darbas, nėra neapmokamas. Už valandą žmogus gauna didesnį atlygį, nei dirbdamas už minimumą. Visos garantijos šiam žmogui yra išlikusios: sveikatos draudimai, užtikrinta bazinė pensija. Taigi šis poveikis buvo pats didžiausias, mažinant pašalpų gavėjų skaičių.
Kitas dalykas – matėme piktnaudžiavimą: jei valstybė duoda, tai kodėl neimti? Pavyzdžiui, kalėdiniu laikotarpiu žmonės grįždavo iš Anglijos, užsiregistruodavo UŽT, o kad kas mėnesį neitų ir popieriukų nenešiotų, išmoka būdavo suformuota kas tris mėnesius, bet po naujų metų jie išsiregistruodavo ir vėl išvažiuodavo į Angliją. Turėjome sutartį su UŽT: tie, kurie patys užsiregistruoja, kad mums kas mėnesį praneštų, tai mes duomenų bazėje sutikrindavome ir stabdydavome pašalpų mokėjimą.
– Per pandemiją tarp bedarbių vyrauja panaši nuostata, kad dirbti neapsimoka. Ką šiuo metu dėl to darote?
– Ministrės Navickienės ir viceministro Šilinsko prašiau: duokite man Užimtumo tarnybos pavaldumą. Klausiau, ar rasite tiek kvailių merų, kurie patys prašytų darbų? Mes gi nesugriausime visos UŽT sistemos, esame maža savivaldybė, kurioje tik1500 iš beveik 280 tūkst. bedarbių.
Kai prasidėjo pirmosios investicijos, sukviečiau visos apskrities UŽT vadovus, kad šie pakalbėtų su investuotojais, orientuotųsi kokių darbuotojų reikia. Buvo labai slogios susitikimų nuotaikos, jų akys nedega, kai kas net neatvažiavo. Tai kai man pasako: „Mere, yra tik 12 atsiųstų tuščių darbo vietų“, sėdi ir laukia, kol darbdaviai atsiųs sąrašą, kokių reikia darbuotojų.
– Savivaldybė įgyvendina programą, kuria norima pritraukti trūkstamų gydytojų. Vienam gydytojui specialistui numatyta skirti net 60 tūkst. eurų paramą būstui. Ar ši programa pasiteisino? Kiek jau susiviliojo šiuo pasiūlymu?
– Bendrai esame pritraukę apie 10 medikų. Keli medikai iš Ukrainos, Baltarusijos, kalbame apie šeimos gydytojus. Yra dvi programos: viena minkštoji, kita – kietoji. Minkštoji – medikas gali atvykti iš bet kur ir gauti 10 tūkst. eurų per metus ir kompensaciją 150 eurų kelionei, būsto nuomai. Vadinama kietoji – kai duodame 60 tūkst. eurų įsikūrimui, asmuo turi įsigyti būstą, deklaruoti gyvenamąją vietą ir išdirbti ne mažiau 5-erių metų.
Nežinau, kodėl Lietuvoje nesiryžtama sekti Lenkijos pavyzdžiu. Jei po studijų atvyksti dirbti į regioną arba tai tavo pirmas oficialus darbas, trejus metus nemoki Gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Ministrė Aušrinė Armonaitė tai siūlė grįžtantiems, bet negalime išskirti žmonių. Lenkai prieš trejus metus padarė, aš apie tai pradėjau kalbėti dar prieš penkerius. Ir apie tą patį studijų atidirbimą. Jei nenori atidirbti, gerai, padarykime nulinį GPM.
– Ar pastebite daug grįžtančių emigrantų, kurie čia perka būstus ir įsikuria ilgam?
– Pati Naujoji Akmenė pagal savo infrastruktūrą – pastatyta mokyklų, darželių – pritaikyta beveik 30 tūkst. gyventojų, tai džiaugiuosi, kad jos „neištaškėme“. Pastebime, kad emigrantai, pagyvenę kitokiose aplinkose, miesteliuose, kotedžo tipo namukuose, grįžę ieško kitokio būsto. Bandome išvystyti daugiabučių kotedžinio tipo dviejų aukštų viso kvartalo statybą. Planuojama pastatyti apie 700 butų. Skaičiuojame, kad apie 1500 gali atsirasti naujakurių, tarp jų ir specialistų.
VMG pastatė dabar 16 butų kotedžą, įsigiję sklypų specialistams. Manau, šis projektas suteiktų galimybę ir patrauklumą aplinkiniams miesteliams. Žinau, Kupiškyje ir Skuode blogai su darbais, verslu, kviečiame visus atvykti, nes čia yra ir darbo, ir būsto.
Tačiau smulkaus verslumo Akmenės rajono gyventojams trūksta. Čia matau didžiulę galimybę grįžtantiems iš emigracijos žmonėms, kurie nebijo rizikuoti ir dirba sau. Klausimas – mokestinis, manau, kad tokiems šeimos versliukams, turintiems pajamų iki 300 tūkst. eurų, nereikėtų mokėti mokesčių, nes jie patys save išlaiko, Akmenėje „Ferrari“ automobiliui tikrai neužsidirbs.
– Turite tikslą 2030 metais pasiekti 30 tūkstančių gyventojų. Ar vis dar tikite, kad tai realu?
– Prie tikslo bandysime sukurti įvairių priemonių. Matau, kad su kvartalo statybomis, verslo plėtra, kad tai visiškai realu. Sakau, kad jei 24 tūkst. atsiras prie dabartinių 20 tūkst., bus didžiulis pasiekimas.
