Anot LB, NT sandorių skaičius Lietuvoje grįžo į 2019 m. lygį. Turime spurto išsikvėpimą.
„Per tris šių metų ketvirčius registruota aštuntadaliu mažiau būsto pirkimo-pardavimo sandorių nei tuo pačiu laiku pernai. Pastebimas itin ryškus lėtėjimas pirminėje rinkoje, išaugo nutrauktų preliminarių sutarčių skaičius. Atoslūgis akivaizdus. <...> Nepaisant to, būsto kainos toliau sparčiai auga. O pasiūla ypač pirminėje rinkoje išlieka ribota“, – Lietuvos banko Nekilnojamojo turto konferencijoje kalbėjo valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Jo teigimu, būsto įperkamumo rodikliai prastėja.
„Nors Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, būstas vis dar santykinai gerai įperkamas, šis rodiklis prastėja – norint įsigyti vidutinį būstą, šiuo metu reikia jau daugiau vidutinių atlyginimų nei prieš vienus ar dvejus metus. Todėl jau dabar reikia išsamaus vertinimo ir būsto politikos formuotojų sprendimų bei veiksmų, kad būsto įperkamumas netaptų problema“, – sako jis.
Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, būstas šiuo metu yra pervertintas maždaug 6 proc.
„Per pandemiją staiga išaugęs būsto pirkimo bumas kainas Lietuvoje 2020–2022 m. padidino 38 proc. Tai vienas didžiausių kainų šuolių ES – minėtu laikotarpiu sparčiau NT kainos didėjo tik Estijoje, Čekijoje ir Vengrijoje.
NT kainoms ir infliacijai Lietuvoje pralenkus atlyginimų augimą, kuris nominaliąja verte atitinkamu laikotarpiu sudarė 26, o įvertinus infliacijos įtaką – vos 1 proc., būsto įperkamumas pradėjo mažėti.
Pastarasis rodiklis, skaičiuojamas pagal tai, kiek vidutinių mėnesinių atlyginimų reikia norint įsigyti vidutinį būstą, gerėjo po pasaulinės finansų krizės 2008 m. Prieš tuometinę krizę vidutiniam būstui įsigyti reikėjo 190 vidutinių mėnesinių atlyginimų, t. y. beveik 16 metų.
Per 13 metų nuo 2008 iki 2021 m. šis rodiklis pagerėjo beveik tris kartus – 2020 m. pabaigoje vidutiniam būstui įsigyti jau pakako 67 vidutinių mėnesinių atlyginimų, t. y. mažiau nei 6 metų.
Tačiau per pandeminį NT kainų bumą būstas atitrūko nuo fundamentaliaisiais ekonominiais ir demografiniais veiksniais paaiškinamų verčių.
Naujausiais turimais duomenimis, vidutiniam būstui įsigyti reikalingas vidutinių mėnesinių atlyginimų skaičius išaugo iki 75, t. y. maždaug aštuntadaliu. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, būstas šiuo metu yra pervertintas maždaug 6 proc.“, – rašoma LB pranešime.
Anot LB, įperkamumo prastėjimo tendencijoms šalyje užsitęsus, tai gali tapti problema.
„Neturėdami būsto, žmonės delsia kurti šeimas, mažėja gimstamumas. Ilgai taupant būstui, mažiau laiko ir pinigų lieka taupyti pensijai. Kylančios kainos verčia vis didesnę pajamų dalį atsidėti taupymui, o tai reiškia – vartojimui lieka mažiau. Net ir tuo atveju, jei pavyksta sutaupyti pradiniam įnašui, skolintis tenka vis didesnes sumas, taip gyventojai tampa labiau pažeidžiami netikėtų sukrėtimų“, – konstatuoja LB.
G. Šimkus konferencijoje pažymi, kad pasaulyje jau pastebimas NT kainų mažėjimas, panašios tendencijos neaplenks ir Lietuvos.
„NT kainų mažėjimas matomas už Atlanto – JAV , Kanadoje. Neatmestina, kad būsto kainų atvėsimas neaplenks ir mūsų šalies. Trys ketvirtadaliai namų ūkių nebesitiki būsto kainų augimo ateinančiais metais, daugėja ir panašių NT ekspertų vertinimų. Jie kurie tikisi, kad NT kainų augimas bus santūresnis ir tvaresnis, labiau atitinkantis pamatinius veiksmus, netgi galbūt bus matomas nedidelis kainų sumažėjimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – dėsto G. Šimkus.
„2021 m. pradžioje gyventojų ketinimai įsigyti būstą buvo aukščiausiame taške ir siekė apie 9 proc. Tai – milžiniškas augimas. Visas optimizmas atslūgęs, bet dar nėra mažas – apie 5 proc. gyventojų svarsto įsigyti būstą. Tai mažėjanti tendencija. Tai palaiko sparčiai augančios pajamos, kurios auga virš 13 proc. per metus, nedarbo lygis – žemumose. Tačiau dėl infliacijos perkamoji galia ima mažėti. Jei infliacija užsitęs, tai turės įtakos NT rinkai”, – konferencijoje kalbėjo Finansinio stabilumo direktorius Jokūbas Markevičius.
