Užteks ir 50 eurų
Nors daugeliui sutelktinio investavimo į NT terminas gali būti negirdėtas, jo apibrėžimas – labai paprastas. Anot nekilnojamo turto agentūrų tinklo „Capital“ brokerės Ramintos Trakimavičienės, tai paprasčiausias žmonių minios investavimas į vystomus NT projektus.
„Tam yra reikalingi trys objektai: NT projekto vystytojas, kuriam reikalingas finansavimas, žmonių grupė, kuri tiki šiuo projektu ir nori investuoti, bei platforma, per kurią lėšos pasiekia vystytoją“, – sakė R.Trakimavičienė.
O viskas čia vyksta paprastai. Projekto vystytojas, norintis surinkti kapitalą projektui, įkeičia vystomą arba kitą turimą turtą. Tada, priklausomai nuo investicijų platformos, vystytojui pradedamos rinkti investicijos, kurios gali siekti iki 70 proc. projektui įgyvendinti reikalingų lėšų.
Visą skolos terminą investuotojams mokamos palūkanos, o nustatytam terminui pasibaigus, vystytojas iš parduoto turto arba iš kitų pinigų investuotojams grąžina pinigus.
Nors sutelktinis investavimas į NT Lietuvoje dar visai naujokas, lietuviai pakankamai gausiai domisi šia investavimo galimybe, DELFI tikino brokerė.
Jos teigimu, investicijos į NT šiuo atveju patrauklios tuo, kad grąža gaunama per 12 mėnesių, o investuoti galima ir kišenėje turint 50 ar 100 Eur.
„Vidutinės siūlomos palūkanos yra 8-12 proc., o investuotojų skaičius vienam projektui nėra apibrėžtas“, – sakė R.Trakimavičienė.
Pamėgo emigrantai
Vienos tokių sutelktinio investavimo į NT platformų „Nordstreet“ įkūrėjas ir vadovas Tadas Budrikis DELFI pasakojo, kad nors jo ir komandos įkurta įmonė veikia dar neseniai, iš viso jie jau pritraukė apie 2 tūkst. investuotojų.
„Investuoti žmonės gali į daugiabučius, į komercinius pastatus“, – sakė jis, o paklaustas apie įdomesnius projektus prasitarė, kad netrukus bus renkami pinigai ir sandėliuko centro statyboms Vilniuje.
Visgi paprašytas palyginti Lietuvą su kaimynėmis Latvija ir Estija vyras sakė, kad lietuviams ką nuveikti šioje srityje dar tikrai yra.
„Estija turi labai didelių žaidėjų, jų platformos yra TOP 5 visoje Europoje, o kai kurios sutelktiniam investavimui į NT kas mėnesį surenka ir po 5 mln. eurų“, – pasakojo T.Budrikis.
Kalbant apie Latviją, ten situacija dar kitokia.
„Latviai taip pat turi tokių platformų, bet jos ne tokios stiprios. Jie turi stiprių „agregatorių“, kai atsidarai puslapį, o jis veda į kitas platformas“, – kalbėjo T. Budrikis.
Tiesa, pasak jo, šiandien Lietuvoje taip pat netrūksta nei norinčių investuoti, nei gauti finansavimą.
„Net 95 proc. mūsų įmonėje investuoja fiziniai asmenys, iš jų didelę dalį sudaro lietuvių emigrantai“, – sakė T.Budrikis. Populiariausi projektai – kai NT statomas didžiuosiuose miestuose.
Įžvelgia grėsmių
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė manantis, kad tokios sutelktinio investavimo galimybės Lietuvos rinkai tikrai reikia.
„Mes patys pripažįstame, kad bankinis sektorius yra linkęs finansuoti saugesnius, su aiškesne struktūra, finansiškai labiau užtikrintus projektus.
Yra žmonių, kurie nori ir gali įdarbinti savo pinigus, o atrasti balansą tarp tų, kas siūlo, ir tarp tų, kas gali paskolinti, tikrai galima. O ir rezultatai rodo, kad sutelktinis finansavimas NT rinkoje yra augantis ir rinka auga“, – komentavo ekonomistas.
Visgi norintiems tokiu būdu investuoti į NT T.Povilauskas siūlė gerai apgalvoti savo pasirinkimus. Pasak jo, reikia suprasti, kad ne visi NT projektai yra pasiteisinantys.
„Yra avantiūristų, kurie dedami kuo mažiau nuosavo kapitalo ir daug pasiskolindami nori daug uždirbti. Tada išeina taip, kad pinigais rizikuoja investuotojai. Tai rizikingesni projektai ir ne visi jie pavyksta. Normalu, kad bus ir nukentėjusiųjų“, – sakė ekonomistas.
Štai NT brokerė R.Trakimavičienė sakė, kad prieš imantis tokių investicijų reikėtų atidžiai įvertinti investavimo platformą ir joje dirbančius specialistus.
„Investuojant reikėtų rinktis patikimą investavimo platformą, atkreipti dėmesį, kokio profesionalumo komanda ir specialistai dirba, nes projektus finansavimui atrenka patys platformų operatoriai ir, nesėkmės atveju, jie turi teisę atstovauti investuotojams lėšų išieškojime“, – sakė ji.
Taip pat, kaip vieną rizikų, brokerė įvardijo ir NT nuvertėjimą.
„Pasikeitus ekonominėms sąlygoms rinkoje vystomo NT vertė gali kristi ir realizavus įkeistą turtą gali nepakakti lėšų grąžinti investuotojams paskolintas sumas“, – sakė ji.
Jau kilo problemų
Neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad vienoje Lietuvos sutelktinio investavimo į NT platformų „Profitus“ du NT vystytojai nesugebėjo laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų investuotojams.
Kaip DELFI situaciją komentavo „Profitus“ komunikacijos projektų vadovas Vytautas Urbonas, abu atvejai – natūralus dalykas, su kuriais susiduria bet kuri sutelktinio finansavimo platforma, kredito įstaiga ar kiti paskolas teikiantys subjektai.
„Vienas NT vystytojas vėluoja grąžinti palūkanas. Paskolą ėmęs vystytojas tikėjosi parduoti dalį turto, tačiau sandoriui neįvykus sutriko pinigų srautai“, – sakė jis.
Antrasis atvejis siejamas su vėlavimu investuotojui sumokėti likusią paskolos dalį.
„Ji sudaro tik penktadalį buvusios paskolos, nes kita dalis investuotojams jau buvo grąžinta anksčiau laiko“, – apie situaciją sakė V.Urbonas.
