Tuo metu Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas nurodė pakankamai paprastą šio klausimo sprendimą – reikia, kad Lietuvoje atsirastų elektroninis statybos darbų žurnalas.
Įžvelgia sisteminę problemą
A. Tumas DELFI redakcijai parašė laišką, kuriame skundėsi, kad daugiau nebežino į ką kreiptis.
„Lietuvoje darbuotojai tai vergai. Rangovai, direktoriai važinėja su brangiausiais automobiliais, o darbininkai neturi už ką duonos vaikams nusipirkti. Visi turi tylėti ir vaizduoti, kad viskas gerai.
Europos Sąjungos (ES) lėšos įsisavinamos privačių įmonių direktorių ir to niekas nekontroliuoja. Kontroliuoja smulkesnes įmones, kai jos neturi iš ko susimokėti mokesčius, be to, pradeda bausti“, – dėstė jis.
Jis prašė papasakoti jo istoriją ir „gal tada pasikeis situacija, ir bus gerbiami darbuotojai, ir mums nereikės emigruoti į kitas ES šalis“.
DELFI susisiekus su A. Tumu, šis papasakojo, kad dar žiemą turėjo 14 darbuotojų, bet šiandien jų likę 7. Taip atsitiko dėl to, kad verslininkas nebeturėjo iš ko sumokėti atlyginimų.
„Samutlita“ daugiausiai užsiima daugiabučių renovacija ir dažniausiai dirba kaip subrangovas.
Naujausias A. Tumo įmonės skolininkas – kita statybos įmonė „Investbudas LT“. Esą ji jam skolinga 7 tūkst. eurų. A. Tumas dėl šios skolos jau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Pašnekovas „Investbudas LT“ kaltino tuo, kad ji tėra dukterinė Lenkijoje veikiančios „Inwestbud Holding“ įmonė ir tik turėdama pastarosios užnugarį laimi viešuosius pirkimus, tačiau ir juos vykdo pasitelkusi subrangovus, su kuriais neatsiskaito.
„Tokių atvejų yra labai daug, kas antras“, – DELFI sakė A. Tumas.
Paneigė įtarimus
Tačiau kaip DELFI informavo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą įgyvendinančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atstovė ryšiams su visuomene Eglė Pliuskuvienė, lenkiškoji „Inwestbud Holding“ Lietuvoje nėra laimėjusi nė vieno viešojo pirkimo konkurso.
Tačiau „Investbudas LT“ kartu su kita įmone „Primus“ yra užbaigę ir pridavę 6 daugiabučių atnaujinimo projektus Šalčininkuose, 2 – Zarasuose, o dar 5 projektai įgyvendinami šiuo metu.
„Apie „Samutlitos“ direktoriaus minimą subrangovų išnaudojimo schemą, „veikiančią kas antrame renovuojamame objekte“, BETA informacijos nėra gavusi, – sakė E. Pliuskuvienė. – Jei taip iš tiesų vyktų, tikėtina, jog agentūra pirmoji apie tai būtų informuota.
Vertinant „Samutlitos“ vadovo mintis dabartinių renovacijos apimčių (per pastaruosius pusantrų metų Lietuvoje atnaujinti 900 daugiabučių, dar 800 atnaujinami šiuo metu) kontekste, jos dar labiau atrodo nepagrįstos.“
Tačiau ji pripažino, kad atskirų atvejų, kai su subrangovais neatsiskaitoma, pasitaiko.
„Jeigu kalbėtume apie pavienius atvejus, kuomet generalinis rangovas bankrutavo („Orlista“, „Šilo statyba“), tuomet iš tiesų subrangovai turėjo tam tikrų problemų su atsiskaitymu. Bet tai ne sisteminiai, o pavieniai atvejai“, – nurodė BETA atstovė.
Tvirtina, kad nesusitvarkė su darbais
„Investbudas LT“ direktorė Margarita Vainilkienė neslėpė ryšio su lenkų „Inwestbud Holding“.
„Lenkai tai yra lenkai. Jie turi savo įmonę ir jie dirba Lenkijoje. Čia šita įmonė yra Lietuvoje ir dirba Lietuvoje. Jie visiškai viena su kita nėra susijusios. Tik jeigu reikia ten tai atvažiuoja ir galbūt kai kuriuos darbus padaro jie, o mes padarome jiems. Visiškai nesusiję viena su kita“, – komentavo ji.
Kalbėdama apie teisinį ginčą su „Samutlita“, M. Vainilkienė sakė, jog subrangovas nesusitvarkė su darbais.
„Paėmė darbus balandžio mėnesį, o iki gegužės jie nepadarė to, ką apsiėmė. Aš su juo (A. Tumu – DELFI) nesutinku, nes už tai, ką jis padarė, buvo atsiskaityta. Jis nori gauti pinigus už tuos darbus, kurių nepadarė. Dėl to susitinkame teisme“, – sakė M. Vainilkienė.
Parodys statybos darbų žurnalas
Išsiaiškinti, kas šiame ginče teisus, teisme turėtų padėti statybos darbų žurnalas. M. Vainilkienė tvirtino, kad visi dokumentai buvo tvarkomi tvarkingai, bet A. Tumas teigė, kad darbų pridavimo aktai net nebuvo pasirašomi.
Jis sakė, kad Lietuvoje dažnai tai būna susitarimo reikalas, o jei reikalauji, kad viskas būtų dokumentuojama, gali išvis negauti darbo.
„Išvis nepasirašo aktų, perveda pinigus arba ne, – kalbėjo „Samutlitos“ direktorius. – Kai tau neperveda pinigų, neturi iš ko susimokėti mokesčių ir kaip išlaikyti žmonių.“
Komentuodamas šią situaciją D. Gedvilas prisiminė Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) atliktą studiją, kurioje nagrinėti per 10 metų vykę statybos įmonių teisiniai ginčai.
„Bent vienas iš tokių aktualių informacijos aspektų buvo tai, kad didžioji dalis teismų, kuriuose vyksta ginčas dėl to, ar padarė tuos darbus, kiek padarė – dažnai būna taip, kad teisme neberanda statybos žurnalo“, – pasakojo jis.
LSA prezidentas sakė, kad kartu su „Skaitmenine statyba“ yra inicijavę, kad Lietuvoje atsirastų elektroninis statybos darbų žurnalas.
„Tada jis niekur nedingtų, jame galėtų daryti įrašus inspektuojančios organizacijos, teismuose būtų galima įrodyti“, – poreikį šiam projektui aiškino D. Gedvilas.
Pašnekovas nurodė, kad minėtas žurnalas jau yra suprogramuotas ir pernai pristatytas konferencijos Vilniaus miesto savivaldybėje metu. Tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nėra davusi leidimo tvarkyti asmens duomenis.
D. Gedvilas taip pat nurodė, kad elektroninis statybos darbų žurnalas yra numatytas iki 2018 metų Lietuvoje įsigalioti turinčioje ES direktyvoje.
Stato per pigiai?
Dar viena D. Gedvilo įžvelgta problema „Samutlitos“ ir „Investbudas LT“ ginče – tai, kad organizuojant viešuosius pirkimus renovacijos projektuose taikomas mažiausios kainos kriterijus.
„Jeigu įmonė pateikia skaičiavimus, kad gali kitą kartą ir ne visai už rinkos kainas atlikti darbus, tai iškart kyla įtarimas, – svarstė LSA prezidentas. – Tada gaunasi, kad įmonė, kuri pasiskaičiavo, kad ras žmonių, kurie dirbs už labai mažą kainą, natūroje pasirodo, kad taip nėra, tada gaunasi, kad nebegali įgyvendinti projekto už tas kainas ir tada pradeda gudrauti.“
BETA neseniai išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame nurodė, jog renovacijos kainos mažesnės už skaičiuojamąjį rinkos vidurkį.
„BETA duomenimis, daugiabučių namų atnaujinimo projektų rangos darbų kainos vidutiniškai 16 proc. mažesnės už skaičiuojamąjį rinkos kainų vidurkį“, – rašoma jame.
