Pirmojo Lietuvoje Kėdainių krematoriumo savininkai ir architektai šiandien neskuba leistis į pasakojimus apie tai, kiek pastangų projektas kainavo dar iki tol, kai šio miesto pramonės parke buvo pradėtos krematoriumo statybos. Bet autentiška istorija apie mitų griovimą tikrai verta dėmesio.
© Bendrovės archyvas

Vietos paieškos užsitęsė

Kalbos apie krematoriumo reikalingumą sklido jau bene dešimt metų (jei neskaičiuosime tarpukariu – 1936 metais – Vytauto Didžiojo universiteto Anatomijos katedros profesoriaus Jurgio Žilinsko iniciatyva Kauno medi­cinos universitete įsteigto kre­matoriumo, kuris beveik prieš dešimtmetį uždarytas kaip neatitinkantis šiuolaikinių reikalavimų), o kartkartėmis pasigirsdavo ir optimistinių pažadų apie tuoj prasidėsiančias jo statybas. Bet dar iki praėjusios žiemos lietuviai šią paslaugą galėjo rasti tik Lenkijoje arba Latvijoje.

Pasaulyje seniai diskusijų nekeliančios laidojimo paslaugos teikėjai Lietuvoje turėjo sugriauti ne vieną su kremavimu susijusį mitą – juos tenka griauti ir šiandien. Problemos, kurių kilo ieškant krematoriumui tinkamos vietos, irgi tiesiogiai susijusios su mitais. Kėdainių krematoriumo savininkai aplinkosaugininkas Vidas Andrikis ir gydytojas Vytenis Labanauskas nebuvo pirmieji, bandę tai padaryti. Kremavimo veiklos licencijavimo taisykles Vyriausybė patvirtino 2008 metų gegužę (Kremavimo įstatymo projektas buvo parengtas 2003 metais, o jo pagrindiniai nuostatai įteisinti 2007 metų gruodį priimtame Žmonių palaikų laidojimo įstatyme). Atsirado jos ne savaime, o todėl, kad buvo norinčiųjų siūlyti šią daugelyje šalių įprastą laidojimo paslaugą.

Bet Lietuvoje rasti vietą kremato-riumui buvo sunkiau nei sąvartynui ar atliekų deginimo gamyklai. Palyginimas drastiškas ir ne itin etiškas, bet potencialių krematoriumo kaimynų argumentai buvo tokie pat kaip sąvartynų priešininkų: juos gąsdino neva aplink sklisiantis kvapas bei įtaka, kurią tokios rūšies įstaiga gali turėti vietos nekilnojamojo turto vertei.

Todėl krematoriumo neatsirado nei Vilniuje, nei Kaune, nei Elektrėnuose, nei dar keliuose miestuose. Kai kur neprieita nė iki projekto aptarimo su visuomene – neerzinti žmonių tokiomis idėjomis nusprendė savivaldos politikai. V. Andrikis neabejoja, kad ne vienas turinčiųjų sprendimo teisę baiminosi ir galimos Bažnyčios reakcijos. Juk ne taip seniai – 1886–1964 metais – Katalikų bažnyčia kremaciją draudė dėl prieštaravimo tikėjimui apie pomirtinį gyvenimą ir mirusiųjų prisikėlimą. Draudimo nepaisymas grėsė ekskomunika.

Krematoriumo savininkai neslepia, kad neprognozuojamos visuomenės bei Bažnyčios reakcijos kėlė nerimą ir jiems patiems. Šiandien faktą, kad rengiantis projektui Kėdainių savivaldybėje į ratus jiems nebuvo įkištas nė vienas pagalys ir suderinti detalųjį planą pavyko per penkis mėnesius, jie vadina šalies rekordu. Tiesa, vykstant projekto aptarimui su visuomene, teko diskutuoti ir su kategoriškai nepritariančiais šiai idėjai. O Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus pareikšta Bažnyčios pozicija dėl krematoriumo atsiradimo buvo lakoniška ir geranoriška – arkivyskupas tik atkreipė dėmesį, kad kremuojant palaikus dera nepažeisti tam tikrų ritualų, svarbu, kad pelenai nebūtų išbarstyti ar laikomi namuose. Urna su pelenais turi būti palaidota žemėje ar kolumbariume.
 
Diskusijos užgrūdina

Kėdainių krematoriumo autorius architektas Gintautas Natkevičius, pristatydamas šį savo darbą, visada užsimena, kad nuo pirmo pokalbio su užsakovais žinojo, jog pinigais čia nelis. Darbų nestokojantis architektas su kolegomis iš Architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ ėmėsi užsakymo įvertinęs tai kaip naujos temos galimybę.

Gintautas Natkevičius
Gintautas Natkevičius
© "Statyba ir architektūra"

„Mums visada norisi išbandyti naujas, kitų dar nečiupinėtas sritis ir dėl to, kad neatsirastų rutina, ir kad pats galėtum pasitempti. Įdomu tada, kai reikia galvoti ne tik apie brėžinius, stogą, sienas ir t. t. Įdomiausia yra prieš projektuojant gilintis į žmonių psichologiją, filosofiją, tradicijas, galvoti, kaip visa tai sujungti, – aiškino G. Natkevičius. – Įprastai tokiais atvejais tenka nugalėti ir tam tikrus stereotipus. Šioje temoje jų ypač daug. Bet kai esi tam pasirengęs, bandai stereotipus numušti kaip kėglius.“

G. Natkevičiui ir drauge projektą plėtojusiems architektams Adomui Rimšeliui bei Agnei Natkevičiūtei darbą palengvino tai, kad diskutuoti teko su intelektualiais, temą išmanančiais užsakovais. „Su daugeliu klientų sudėtinga dirbti dėl to, kad, mažai žinodami, jie yra labai priklausomi nuo mitų. Taigi reikia įveikti mitus, visuomenės, kliento pasipriešinimą ir dar suformuluoti savo idėją. Šiuo atveju mes petys petin ieškojome sprendimų, kartu spėliojome, iš kur gali kristi koks kirtis. Mes juk tikėjomės visuomenės pasipriešinimo, šioks toks jis ir buvo. Bet nuo to irgi stiprėji – diskutuodamas, ruošdamas argumentus, nesileisdamas į konfliktus“, – sakė G. Natkevičius.

Vengė pompastikos

Dar iki suformuluodami užduotį architektams, krematoriumo steigėjai apvažiavo ne vieną Europos šalį rinkdamiesi lietuvių mentalitetui priimtiniausią šios laidojimo įstaigos įvaizdį. Juolab kad antro bandymo tokio pobūdžio objektui Lietuva, ko gero, neturės: skaičiuojama, kad paleidus veikti abi krematoriumo linijas (šiandien veikia viena), jųdviejų bendro pajėgumo – 8000 kremavimų per metus – turėtų visiškai užtekti augantiems šalies poreikiams.

Vokietijoje, kur dideliuose miestuose krematoriumą turi kone kiekvienas gyvenamasis kvartalas, įprasti utilitarūs pastatai. Anglijoje galima pamatyti daugiau teatrališkumo. Pompastiškų, sakralizuotų, bažnyčias primenančių krematoriumų yra ir Japonijoje, ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje.

„Bet mes to nenorėjome. Ir turbūt kaip tik tai, kad nuėjome žemiškesniu keliu, yra mūsų sėkmė“, – svarstė G. Natkevičius. Architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ darbuotojai nebesuskaičiuoja, kiek dešimčių ar šimtų virtualių ar popierinių užsienio leidinių yra pasiėmę jų informacinę medžiagą apie Kėdainių krematoriumą, o krematoriumo darbuotojai į eilę kaip prestižiniame muziejuje rikiuoja norinčiuosius pamatyti šią įstaigą savo akimis...

Didžiulis ir interneto vartotojų susidomėjimas. Įmonės svetainėje, kur trumpai pristatomi įdomiausi jos projektai, krematoriumas irgi – vienas dažniausiai apžiūrinėjamų objektų greta tokių pat rezonansinių projektų kaip keli gyvenamosios paskirties objektai: bankininko Gitano Nausėdos namas Pavilnių regioniniame parke, vadinamasis surūdijęs namas Kaune, Braškių gatvėje, ir namas Utrių kaime netoli Klaipėdos.

Užduotis – stresą mažinanti aplinka

Renkantis Kėdainių krematoriumo stilistiką teko atsižvelgti ir į jo lokaciją – sklypas yra augančiame pramonės parke tarp anaiptol ne estetiškos architektūros gamybinės paskirties įmonių. Savotiškais krematoriumo bendraautoriais tapę užsakovai ir architektai tvirtina, kad specifinės aplinkos nelaiko trūkumu – viena vertus, jie neabejoja, kad gauti visuomenės pritarimą tokios rūšies įstaigai miesto centre būtų buvę kur kas sunkiau. Kita vertus, jie tiki, kad architektūrinėmis priemonėmis pavyko sukurti fiziškai ir emociškai nepriklausomą erdvę. „Gal tiesiog pripratau prie šios erdvės, bet man net privalumas atrodo, pavyzdžiui, mastelių kontrastas – kai žmonės čia važiuodami mato aplink stūksančius gigantiškus kaminus, o randa jaukią erdvę“, – sakė G. Natkevičius.

Architektai ir užsakovai siekė sukurti ir užkoduoti scenarijų, maksimaliai tausojantį žmonių emocijas. „Reikėjo sudaryti galimybę pasiruošti tam tikram išbandymui – juk žmogus patiria stresą įžengdamas į krematoriumą. Užsakovai norėjo, kad būtų sukurta tam tikra perėjimo į kitą būseną zona, kad pervažiavęs pramonės parką neįžengtum tiesiai į krematoriumą. Todėl po diskusijų lyg šliuzas ar slenkstis ir atsirado kiemelis su žaliuojančia guoba, – aiškino G. Natkevičius. – Be to, kiemelis – tinkama erdvė ne tik susikaupti, bet ir atsitraukti nuo įtampos.“

Tam pačiam tikslui gali tarnauti ir viename pastato sparne įsikūrusi nedidelė kavinė. Pagalvota net apie tai, kad pravėrus duris pasklindantis kavos aromatas – irgi raminimo priemonė. Kartais artimąjį kremuoti atlydėję žmonės kaip tik čia susėda laukti, kol galės atsiimti urną su pelenais.

Santūrų, net asketiško dizaino betono pastatą šildo tokios pat lakoniškos medinės interjero detalės. „Čia todėl nieko ir nėra, kad pagrindinis interjero elementas yra žmonės ir jų emocijos“, – apibendrino architektas.

Taigi krematoriume nėra jokių interjero papuošimų, įmantrių žvakidžių ar vazų gėlėms. Retas ir atvejis, kai čia atvykstama su visais vainikais. Pašnekovai pabrėžė – prie krematoriumo įrengtos ne šarvojimo, o atsisveikinimo salės. Dažniausiai lydintieji čia neužtrunka ilgiau nei pusvalandį.
 
Svarbiausia – žinoti atsakymus

Anot G. Natkevičiaus, projektas sėkmingas tik tada, kai jo autorius ne susapnuoja genialų statinį, bet gali argumentuotai atsakyti į visus užsakovo klausimus. „Viskam yra atsakymai, – patikino architektas. – Kodėl iškirtome skyles gelžbetonio sienose? Todėl, kad jos naikina uždarumo įspūdį, sudaro galimybę šiek tiek matyti aplinką. Kodėl interjere naudojamas medis? Nes norisi šilto ir šalto santykio – taip sukuriama emocija. Kodėl betonas? Ne todėl, kad tai šiandien madinga ar man patinkanti medžiaga, o todėl, kad ji natūrali.“

G. Natkevičius patikino, kad jo neerzina kelios fasade matomos betono liejimo klaidos – nieko bloga matyti, kad kažkam virptelėjo ranka: „Betono šiluma – iš klaidų, nelygumų, porų. Net nedažėme jo. Sukomponavus su kitomis šiltomis medžiagomis, erdvei užsipildžius žmonėmis, betonas sukuria raminamą ir neįpareigojantį, asketišką foną.“

Architektai stengėsi maksimaliai išnaudoti natūralų apšvietimą. Šviesa į patalpas krinta pro stiklines sienas ir pro stoglangius. Per lietų ar tamsiuoju metų periodu įjungiamos lempos irgi kuria savitą nuotaiką.

Atsižvelgdami į tai, kad žmones įprastai gąsdina buitinis kamino įvaizdis, didžiąją dalį kamino architektai paslėpė paaukštindami pastato tūrį – jį pridengia įžambiai kylantis stogas. Dabar kamino matyti tik technologiškai būtinas minimumas, ir todėl kartais jau sustoję prie krematoriumo atvykusieji dar skambina tikslintis jo adreso. Įdomiausia, kad ne vienas yra prisipažinęs, jog atvažiavo orientuodamasis pagal milžiniškus netoliese stovinčios gamyklos kaminus.
 
Įstaiga be paslapčių

Krematoriumas įkurtas kompaktiškoje erdvėje – visas jo plotas tėra 775 kvadratiniai metrai. Trečdalį šio ploto užima valymo įrenginiai. Po ilgų paieškų V. Andrikis ir V. Labanauskas išsirinko Vokietijos įmonės IFZW gaminamą šiuo metu technologiškai pažangiausią Europoje ir brangiausią įrangą, kuri visiškai eliminuoja bet kokias spekuliacijas oro taršos tema.

Vis dėlto V. Andrikis pripažino, kad tai įrodyti nebuvo paprasta: „Informavome kėdainiečius, kad įrengėme geriausius įrenginius pagal visus vokiečių reikalavimus – jie tiekė mums tokią pat įrangą, kokią gamina ir sau. Bet tada mus įtarinėjo, kad pastatysime ne tai, ką deklaruojame. Manau, jau atėjo laikas pasitikėti vieni kitais, juolab kad dirba ir kontroliuojančios tarnybos.“

Šiemet apsilankę Bolonijoje vykusioje vienoje didžiausių ritualinių paslaugų parodų „Tanexpo“ krematoriumo steigėjai įsitikino, kad modernesnių technologijų Europoje dar nesiūloma.

Proceso parametrai Kėdainių krematoriume yra matuojami nepertraukiamai visą parą ir fiksuojami, kaupiami krematoriumo bei įrangos gamintojo – vokiečių kompanijos IFZW – duomenų bazėse. Kiekvieną ketvirtį sertifikuota nepriklausoma laboratorija atlieka technologines patikras pagal įstatymų numatytą aplinkos stebėsenos programą. Nuo veiklos pradžios jau atliktos dvi tokios patikros. Nustatyta, kad deginimo procese išsiskiriančiame ore susidariusių cheminių medžiagų koncentracija yra keliskart mažesnė, negu reikalauja Europos Sąjungos bei Lietuvos visuomenės sveikatos saugos ir aplinkosaugos teisės aktai.

Išskirtinis Kėdainių krematoriumo bruožas yra tai, kad pageidaujantieji gali stebėti visą palaikų deginimo procesą iki įleidimo į krosnį ir net deginimo eigą. Įrengdami mitais aplipusios įstaigos patalpas architektai ir savininkai laikėsi taisyklės – nesukurti nė vienos paslaptimi intriguojančios ar gąsdinančios erdvės. Mirusiojo artimieji gali užeiti į bet kurią patalpą. Norinčiųjų pasitaiko. Krematoriumo darbuotojai neatmeta galimybės, kad kai kurių norą inspiruoja tas pats lietuviškas nepasitikėjimas, bet jie yra girdėję ir palengvėjimo atodūsių – pamačius kremuojamą artimojo kūną, ateina tikras suvokimas apie įvykusį faktą.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vilniuje atidarytas „Ibis“ viešbutis (22)

Penktadienį Vilniaus centre atidarytas pasaulinio viešbučių operatoriaus „Accorhotels“...

Teismų rūmų pastatas Vilniuje – su saulės jėgaine ir fontanu (12)

Sostinės savivaldybė paskelbė planuojamo naujo teismų pastato Šeimyniškių gatvėje projektą...

Vilniaus stoties rajonas pasikeis neatpažįstamai (91)

Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo teritorijos, esančios tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties...

Viena – tinkamiausias miestas gyventi pasaulyje (5)

Labiausiai tinkamas gyventi miestas pasaulyje yra Austrijos sostinė Viena.

Už netinkamą Kongresų rūmų rekonstrukcijos konkursą – 72 tūkst. eurų bauda (3)

Už netinkamai organizuotą Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbų konkursą Lietuvos...

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (113)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (185)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (340)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (106)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (203)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (18)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (50)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (137)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (22)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (39)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...