„Pas mus Lietuvoje vyrauja keista tendencija – kaina pakyla per valandą, o nukrinta tik per metus. Šiuo metu būsto kainos išties labai aukštos, tad per tam tikrą laiką jos dar koreguosis“, – tikino G.Valantinas.
Ekspertas pažymėjo, kad senos statybos daugiabučiai uostamiestyje jau gerokai atpigo – pietinėje miesto dalyje dviejų kambarių butas kainuoja apie 200 tūkst., o trijų – apie 300 tūkst. litų.
Tačiau, pasak G.Valantino, įmanoma rasti ir dar pigiau – jei pardavėjas nori skubiai parduoti būstą, pirkėjui tereikia pasiderėti ir kainą galima sumažinti 20 tūkst. ar dar daugiau litų.
Perpardavinėtojai sprunka
Nekilnojamojo turto agentūros „Termionas“ direktorė Indrė Valionienė paaiškino, kad egzistuoja ir tokių žmonių, kurie seniau prisipirko daugiau nei vieną būstą, tikėdamiesi netrukus juos parduoti kur kas brangiau arba išnuomoti. Tačiau rinkoje įsivyravus stagnacijai, jų lūkesčiai nepasiteisino.
„Tokie savininkai daug investavo ne tik į nekilnojamąjį turtą, bet ir į remontą. Iš pradžių tikėję, kad iš tokių butų galės neblogai pasipelnyti, kai kurie jų jau bandė savo būstus parduoti. Tačiau šiuo metu niekas nieko neperka. Nors mažinti nuomos kainos jie ir nenori, netrukus tai padaryti teks, nes butai stovi tušti, o jiems reikia mokėti tiek komunalinius, tiek įsipareigojimo bankams mokesčius“, – aiškino I.Valionienė.
Naujos statybos būstų kvadrato kaina vis dėlto išlieka panaši, tačiau, pasak G.Valantino, pardavėjai taiko užslėptų nuolaidų – vieni įsigyjantiems būstą dovanoja virtuvinį komplektą, kiti – garažą ar automobilio stovėjimo vietą.
Abu ekspertai pripažino, kad šiuo metu rinkoje vyrauja štilis – pardavėjai vis dar laukia pirkėjų ir mažinti būsto kainų neskuba, pirkėjai bijo permokėti, domisi, bet pirkti būstų nesiryžta. „Nekilnojamąjį turtą perka tik tie žmonės, kuriems jo iš tikrųjų reikia, perpardavinėtojai iš šios rinkos jau seniai pasitraukė“, – paminėjo G.Valantinas. Labiausiai perkami naujos statybos, ekonominės klasės būstai, kainuojantys iki 300 tūkst. litų.
Užmiestis – nebepatrauklus
Pajutusios būsto pirkimo sąstingį, kai kurios statybų bendrovės dėl per mažos būstų paklausos priverstos atsisakyti kai kurių planuotų statybų.
„Pradėti statybų objektai bus užbaigti, tačiau tie dangoraižiai ir visi kiti kvartalai, kurie buvo suplanuoti statyti nuo 2009-ųjų, bus sustabdyti. Bet tai nereiškia, kad jų bus apskritai atsisakyta. Manau, atsigavus rinkai jų statybos bus pratęstos“, – tikino G.Valantinas.
Specialistas pripažino ir tai, kad gyventojai jau nebenori kurtis atokiau nuo miesto. Daugelis kadaise užmiestyje nuosavuose namuose ar kotedžuose įsikūrusių žmonių jau supranta, kad mieste gyventi kur kas patogiau. „Pavyzdžiui, už Palangos plento esantys gyvenamieji kvartalai nebėra itin populiarūs, nes ten nėra išvystyta infrastruktūra, nevažiuoja viešasis transportas. Gyventojai įvertino ir tai, kad vienas iš šeimos narių nuolat turi būti taksistas – nuvežti, parvežti vaikus iš mokyklos, iškyla ir kitų sunkumų. Todėl ten įsigytą turtą nemažai žmonių jau stengiasi parduoti ir vėl sugrįžti gyventi į miestą“, – tvirtino G.Valantinas.
Ekspertas teigė, kad nors aplink Klaipėdą ir pristatyta daug nuosavų gyvenamųjų namų, beveik visi jie yra tušti. „Nėra ko slėpti, juk daugelis, tikėdamiesi neblogai uždirbti, prieš keletą metų beprotiškai pirko žemes, statė namus ne sau, o pardavimui. Tačiau dabar šių namų niekas nebeperka“, – situaciją piešė G.Valatinas.
Sandorių skaičių slepia
Nors nekilnojamojo turto ekspertai jau seniai pripažino, kad būstų pirkimas gerokai aprimęs, Registrų centras nelinkęs atskleisti šiemet sudarytų būstų pirkimo sandorių skaičiaus.
Neoficialių šaltinių duomenimis, jų Klaipėdoje per šių metų sausį buvo užfiksuota vos keliolika. Kiek jų buvo iš tiesų, specialistai nepateikia.
„Negaliu komentuoti, nes tikslaus sandorių skaičiaus neturime. Skaičius yra užfiksuojamas tik tuomet, kai žmogus pas mus įregistruoja savo įsigytą nekilnojamąjį turtą, tačiau ne visi iškart puola tai daryti. Šiuo metu skaičius išties tėra labai preliminarus, todėl atskleisti jį ir visus gąsdinti būtų nekorektiška“, – aiškino Registrų centro atstovė spaudai Lina Balkevičienė.
Anot jos, sandorių mažėjimo tendencija tikrai akivaizdi, tačiau stebint kelerių metų statistiką kiekvienų metų pradžioje būstų nuperkama kur kas mažiau nei metų viduryje.
Pardavėjai nerimauja
Interneto svetainėse bei laikraščių puslapiuose gausu įvairių skelbimų – šiuo metu galima įsigyti įvairaus tipo būstų – tiek naujos, tiek senos statybos, šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse.
Pasirinkus keletą skelbimų ir paskambinus, paaiškėjo, už kokią kainą galima nusipirkti būstą ir kiek galima nusiderėti.
Viename skelbime nurodoma, kad Kretingos gatvėje už 250 tūkst. litų parduodamas dviejų kambarių suremontuotas butas. Savininkė prisipažino jo neparduodanti jau beveik keturis mėnesius.
„Esu nusivylusi, nors ir beveik 30 tūkst. sumažinau kainą, vis tiek buto neparduodu nuo gruodžio mėnesio. Netrukus kainą teks dar mažinti ir jį siūlysiu už 230 tūkst. litų“, – liūdnai kalbėjo buto pardavėja Irena. Anot pašnekovės, nors būstu domisi nemažai žmonių, jo parduoti nepavyksta.
Ponas Vytas, pardavinėjantis trijų kambarių butą Debreceno gatvėje, už jį prašo 390 tūkst. litų. Pasiteiravus, ar kaina galutinė, pardavėjas pasiryžo derėtis. Galutinė pardavimo kaina buvo 350 tūkst. litų.
Vis dėlto abu pašnekovai vylėsi, kad netrukus atšilus orams rinka atsigaus, pirkėjai suaktyvės ir jiems pavyks parduoti turimą turtą, kitaip jie patirtų nemenkų nuostolių.
„Būstą pirkau gana palankiomis sąlygomis, tačiau pasėmiau banko paskolą, todėl augant infliacijai ir kylant palūkanoms greitai nebeišsimokėsiu“, – apgailestavo Vytautas.
