Dirbo vyras ir žmona
71-erių Eugenija pasakojo, jog 15 kvadratinių metrų prieškambario remontui statybininkų ieškojo pagal skelbimus. Aptikusi vieną tokį, kuriame buvo rašoma, jog paslaugas siūlo kokybiškai butus remontuojantis žmogus, pensininkė paskambino nurodytu telefonu.
„Atėjo dviese: vyras ir žmona. Kadangi mano kambarys jau buvo puikiai suremontuotas, aš norėjau sutvarkyti prieškambarį. Jie apžiūrėjo sienas, duris ir pareiškė, kad suremontuos už du tūkstančius litų“, – pasakojo Eugenija.
Moteris pirmąją statybininkų darbo dieną atidžiai stebėjo, ką jie veikia, ir pora jai įtarimų nesukėlė.
„Tačiau pakeitę vidines duris naujomis, senąsias išsivežė, nors buvau prašiusi palikti, nes žadėjau jas duoti seseriai, kuri turi sodo namelį“, – kalbėjo klaipėdietė.
Keturias dienas pensininkė stengėsi netrukdyti statybininkams ir be reikalo nevarstyti durų į koridorių.
„Tada vyriškis pareiškė, kad jam skubiai reikalinga visa suderėta suma. Esą reikia atsiskaityti su samdytu darbininku. Nieko neįtardama ir sumokėjau visus pinigus“, – tvirtino moteris.
Vos gavusi du tūkstančius litų statybininkų porelė esą pradingo ir daugiau užsakovės namuose nepasirodė.
Nerado paslėptos pensijos
„Man pavyko susirasti tą samdytą darbininką, kuris prisipažino, jog taip ir negavo žadėto uždarbio. Vyras tikino, kad mėnesį lenkė nugarą, o vadinamieji jo darbdaviai dingo kaip į vandenį“, – neslėpė moteris.
Gyventoja ėmėsi žygių pati susirasti ją apgavusius statybininkus.
„Iškvočiau darbininką ir sužinojau, kur jie gali gyventi. Išsikviečiau taksi ir nusprendžiau nuvažiuoti į vieną Klaipėdos rajone esančią sodų bendriją. Buvo šaltoka, ėmiau ieškoti savo striukės. Ogi žiūriu – ir jos nėra mano spintoje“, – prisiminė moteris.
Ji nustėro supratusi, kad iš namų dingo dar ir du tūkstančiai litų, kuriuos buvo paslėpusi striukės pamušale.
„Buvau gavusi nuo 2005 metų valstybės neišmokėtą pensiją. Pusę sumos paslėpiau, o už likusius nutariau suremontuoti namus“, – prisipažino pensininkė.
Statybininkų ieškojo soduose
Su seserimi nuvykusi į sodų bendriją moteriškė ilgai beldėsi į sodo namelio duris, kurias nurodė remontininkams dirbęs statybininkas.
„Niekas jų mums neatvėrė. Jau ruošiausi važiuoti namo, tik žiūriu, ogi mano striukė kabo lauko verandoje. Pinigų joje, žinoma, nebebuvo“, – apgailestavo septyniasdešimtmetė.
Sukrėsta moteris nužingsniavo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl vagystės bei sukčiavimo.
„Spėju, jog savo pinigų aš jau nebeatgausiu, tačiau noriu bent kitus pensininkus perspėti, kad mieste siaučia tokia pora, apsimetinėjanti statybininkais“, – rėžė pensininkė.
Policija senolės versija nepatikėjo
Tačiau visa šia istorija policijos pareigūnai nebuvo linkę tikėti.
Antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Lasickas aiškino, kad priešingą istoriją išgirdo iš apklausai iškviestos sutuoktinių poros.
„Kiti šios istorijos dalyviai pasakoja visai kitą versiją. Darbus užsakė neįformindami santykių, tad apie tokį sandorį nėra jokių dokumentų. Aplinkybes šiuo metu tiksliname ir bus priimtas procesinis sprendimas. Perka žmonės paslaugą, o po to kas nors galbūt jiems neįtinka. Toks gyvenimas“, – kalbėjo G.Lasickas.
Pareigūnai tokiose situacijose yra linkę pareiškėjui pasiūlyti santykius aiškintis teisme.
Tačiau komisariato darbuotojams nekilo noras pasidomėti, ar legaliai dirba savo paslaugas siūlanti sutuoktinių pora.
O štai pas nelegaliai butus remontuojančius asmenis dirbęs Stanislovas G. žurnalistams pareiškė, kad pensininkė nėra vienintelė, nukentėjusi nuo mįslingos poros.
„Gaila man tos moters, nes jie prižadėjo viską suremontuoti, o tik pinigus paėmė. Policijai išsigynė? Taigi aš pats liudininkas buvau. Ir man nesumokėjo jie. Buvome sutarę po 50 litų už dieną, o taip ir likau negavęs algos“, – aiškino Gargžduose gyventis Stanislovas.
Ketina bylinėtis dėl šmeižto
Remonto paslaugas siūlanti pora dienraščiui aiškino, kad tai darbus užsakiusi pensininkė juos apgavo.
„Po šios istorijos vyras papuolė į ligoninę. Mes pinigus jai grąžinome, o ji mus apvagino. Viską, ko ji prašė, mes padarėme. Mano vyras yra neįgalus, ne viską mes ir galime padaryti“, – aiškino sutuoktinė.
Paklausta, kodėl siūlosi remontuoti butus, jei nepajėgia, moteris puolė aiškinti, kad užsakovė pasirodė pernelyg įnoringa.
„Mes gyvename iš 200 litų. Pas žmones dirbame kartais ir už maistą. Apie jokius pinigus net kalbų nebuvo. Ji bet ką gali kalbėti. Ketinu kreiptis į teismą dėl šmeižto“, – miglotai aiškino moteris.
Komentarai
Vanda Zabulionytė, Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėja
Jei moteris būtų statybininkus nusisamdžiusi pagal darbo sutartį, atsirastų teisių ir pareigų visuma. Tokiu atveju gyventoja galėtų pareikalauti, kad darbininkai pateiktų asmens dokumentą, socialinio draudimo pažymėjimą. Tačiau šiems darbams reikalingo verslo liudijimo, kaip suprantu, statybininkai neturėjo. Antras svarbus momentas – kokia suma už buto remontą yra sutarta. Jei ji – didesnė nei 5 tūkst. litų, šį sandorį jau reikia įforminti raštiškai. Sudėtingiems atvejams galima tokią sutartį patvirtini pas notarą. Tačiau Civilinis kodeksas numato galimybę darbų užsakovui ir vykdytojui sudaryti laisvos formos sutartį. Abiem šalims pasirašius, tokia sutartis būtų galiojanti. Su tokia sutartimi moteriai nereikėtų ieškoti policijos, o su ieškiniu tiesiai žingsniuoti į teismą. Šiuo atveju ji nukentėjo, nes statybininkai neturi jokių dokumentų. Jei moteris turi šių asmenų duomenis, jais galime pasidomėti ir mes, ir Mokesčių inspekcija. Pirma, jie nemoka mokesčių ir užsiima nelegalia veikla, antra, jie dar samdo darbininką. O kur jų darbo sutartis? Visa tai yra neteisėta veika, kas užtraukia atsakomybę. Darbas turi būti legalus.
Edita Cibienė, Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė
Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad už neregistruotos veiklos vykdymą gali būti taikoma tiek mokestinė, tiek administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Jei žmogus nemokėjo mokesčių, tokiu atveju gali būti apskaičiuojami papildomai mokėtini mokesčiai, delspinigiai nuo ne laiku sumokėtų mokesčių bei skiriama bauda. Už tokią veiklą numatyta administracinė atsakomybė ir gresia bauda nuo 500 iki tūkstančio litų, o nusižengus pakartotinai – nuo tūkstančio iki 5 tūkst. litų. Klaipėdos apskrityje šiuo metu yra 1 336 asmenys, vykdantys individualią smulkių statybos darbų paslaugų teikimo veiklą. Gyventojas individualią remonto, apdailos paslaugų veiklą gali vykdyti arba įregistravęs individualią veiklą, arba įsigijęs verslo liudijimą iš anksto sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Individualios veiklos pagal pažymą vykdymo privalumai yra tokie, jog ją paprasta įregistruoti ir išregistruoti, galima samdyti darbuotojus, pajamų mokestis mokamas metams pasibaigus nuo uždirbtų pajamų, nereikia įstatinio kapitalo, paprasta priimti sprendimus, nebūtina samdyti buhalterio ir direktoriaus, uždirbtas pelnas iškart tampa veiklą vykdančio asmens pajamomis.
