„Kalbėjome apie įvairius variantus, kas taptų to pastato valdytojas. Galbūt tai sietųsi ir su Žemės ūkio ministerijos perkėlimu į Kauną, galbūt būtų kitos institucijos. Tai yra dar svarstymo stadijoje, bet manau, turėti Kaune, centre, tokį pastatą valstybės administracijos institucijoms... tikrai atsirastų, kas būtų valdytojas“, – antradienį LRT radijui sakė Mindaugas Kvietkauskas.
Anot jo, svarbiausia, kad unikalus tarpukario modernizmo architektūros pavyzdys liktų atviras visuomenei.
„Svarbiausia, kad jis išliktų atviras visuomenei, kad būtų pirmame aukšte teikiamos ir pašto paslaugos, o kitos patalpos gali būti naudojamas labai įvairioms administracinėms reikmėms. Tai tikrai didelis plotas. Kaune valstybės institucijoms tikrai tokių patalpų poreikis yra“, – teigė kultūros ministras.
Kultūros ministerija inicijuoja Kauno centrinio pašto paskelbimą kultūros paminklu.
Šių veiksmų ministerija ėmėsi vykdydama premjero Sauliaus Skvernelio pavedimą, kai jis anksčiau vasarį pranešė sieksiantis pritaikyti pastatą valstybės reikmėms.
Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių statinių.
Pašto rūmams gavus kultūros paminklo statusą, jis galės būti įrašomas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą ir tuomet bus galima pradėti rūmų paėmimo visuomenės reikmėms procesą.
Šiuo metu pastatą valdo Susisiekimo ministerijai pavaldus Lietuvos paštas.
Kauno centrinio pašto pastato likimu susirūpinta po to, kai sausio viduryje čia įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.
Kilus pasipiktinimui dėl netinkamai prižiūrimo išskirtinės architektūros pastato, Lietuvos paštas siūlė Kauno centrinio pašto rūmus parduoti, tačiau dalis kauniečių tam prieštaravo, ragindami valstybę susirūpinti nacionaliniu lygmeniu svarbiu objektu ir pasirūpinti jo atgaivinimu.