Nekilnojamo turto pardavimų portale Aruodas.lt šiuo metu siūloma įsigyti daugiau nei 100 sklypų Valakampių apylinkėse. Sklypai suformuoti ir atokesnėse rajono vietose ir prie pat upės Turniškių g. Aro kaina čia svyruoja iki 200 tūkst. Lt.

Portale taip pat galima pasižiūrėti 67 parduodamų namų nuotraukas. Tačiau nekilnojamo turto specialistai teigia, kad pasiūlymų gali būti ir daugiau, nes ne visi prestižinės klasės namai patenka į skelbimų lentas.

Miesto plėtrą pastebi centre

„Re&Solution” Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis teigė pastebėjęs, kad kol Vilniaus centre nebuvo siūloma daug projektų, žmonės net nepagalvodavo, kad nori gyventi centre.

„Dabar centro pilkosios teritorijos Vilniuje virsta gyvenamaisiais būstais. Atsiranda paklausa ir pradedama galvoti“, - kalbėjo jis.

Pats NT specialistas skaičiuoja, kad Valakampiuose šiuo metu galėtų būti pardavinėjama apie 200 sklypų. Arti upės – apie 60.

„Sandoriai yra viena, bet pasiūla – kita. Kai viską suvedi, tai sandorių nėra daug, nes kaina pakankamai aukšta, bet pasiūla yra grėsminga“, - kalbėjo D. Ringaitis.

„Re&Solution” analitikas teigė tikintis, kad Valakampių prestižiškumas buvo tik mitas, kuris laikui bėgant šiek tiek subliuško.

Darius Ringaitis
„Dar vienas iš prestiziškumo mitų, kad ten gyventi prestižiška, bet laikui bėgant viskas išsiniveliuoja, - teigė jis. - Visada yra gerai, kol neatsiranda geriau. Kol nieko rinkoje nebuvo adekvataus, buvo gerai, o dabar ir pačiame mieste yra gerų projektų“.

D. Ringaitis teigė pastebintis, kad miesto plėtra spartėja pačiame mieste, o ne jo pakraštyje ar užmiestyje. Tai skatina ir faktas, kad užmiestyje ar miesto pakraštyje turtas yra mažiau likvidus nei centre.

Užaugo vaikai, nebenori didelių namų

Tuo metu nekilnojamo turto agentūros „Ober-Haus“ generalinis direktorius Vytas Zabilius teigia, kad didžiulė sklypų pasiūla Valakampiuose susiformavo dėl valstybės atkurtos žemės.

„Valakampiai buvo vieni iš tų, kur buvo nemažai suformuota ir grąžinta sklypų“, - teigė jis. Nors šiuo metu siūloma įsigyti daug sklypų minėtose apylinkėse, V. Zabilius tiki, kad rajonas ir toliau turėtų išlikti prestižiniu, nes sklypų kainos mažai kam įkandamos.

Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad pirkėją nekilnojamam turtui Valakampiuose nėra paprasta rasti: „Reikia pripažinti, kad iki krizės pardavimai vyko ir esame pardavę ne vieną. Paskui buvo ramiau. Čia pirkėjai – pats turtingiausias sluoksnis, tai po truputį susidomėjimas vyksta. Sandorių skaičius nėra didelis, bet pavieniai sandoriai vyksta“.

Vytas Zabilius
Paklaustas, ar Lietuvos turtuoliai vietoj Valakampių nusižiūri kitas alternatyvas, V. Zabilius teigė, kad šioks toks judėjimas vyksta.

„Yra įvykęs kartų pasikeitimas. Tai jaučiama tarp tų, kurių vaikai jau užaugo. Rinka eina į brandos stadiją ir jau atsiranda žmonių, kurie parduoda brangius namus ir nori kraustytis į Senamiestį. Dabar prabangos rinka yra tame etape, kur turime didelį susidomėjimą prabangiu būstu Senamiestyje“, - kalbėjo ekspertas.

Tačiau pašnekovas priminė, kad kartu auga ir naujos kartos milijonieriai, kuriems gyvenimas Valakampiuose su mažais vaikais atrodo patrauklus.

„Be to, yra nemažai sporto atstovų, kuriuos ten domina namai“, - teigė V. Zabilius.

Pasak „Ober-Haus“ vadovo, nors kaita Valakampiuose yra, visgi vieta išlaiko savo kaip prestižinių namų rajono vardą. Šią etiketę bando prisiklijuoti ir Žvėrynas, visgi ten kol kas yra labai daug skirtingos kaiminystės.

Permąsto gyvenimo užmiestyje ar priemiestyje pliusus

DNB būsto“ direktorius Audrius Gudanavičius teigia taip pat nemanantis, kad Valakampių prestižiškumas blėsta, o didelė pasiūla susiformavo dėl aukštų kainų.

Kalbėdamas bendrai apie būstus perkančius gyventojus teigė pastebėjęs, kad šiuo metu pradedama kitaip mąstyti apie gyvenimą užmiestyje ir priemiestyje.

„Yra žmonių, kurie parduoda namą ir keliasi į Senamiestį. Kiti perka būstą Senamiestyje kaip investiciją, bet neparduoda namo. Negalėčiau pavadinti to tendencija, bet atsiranda pavienių atvejų, kai į miesto centrą norima keltis, nes jau vaikai užaugę“, - kalbėjo pašnekovas.

Vis dėlto stiprios tendencijos, kad vilniečiai pradėtų koncentruotis miesto centre, kol kas nėra.

„Nėra taip, kad žmonės nebenori gyventi užmiestyje. Yra taip, kad jie blaiviau vertina gyvenimą užmiestyje. Prieš penkerius metus ir daugiau idėja gyventi užmiestyje atrodė dieviškai graži ir labai patraukli. Dabar viskas vertinama blaiviau. Nemaža dalis pabandė tai padaryti ir pradėjo vertinti infrastruktūrą“, - sakė „DNB būsto“ vadovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (50)