Pirmiausia pažvelkime į tą statistikos dalį, kuri byloja apie būsto rinkos atsigavimą.
Nekilnojamojo turto agentūra „Ober-Haus“ pranešė, kad šių metų birželį, pirmą kartą nuo 2007 m. gruodžio, užfiksuotas teigiamas butų kainų indekso pokytis. Penkiuose didžiausiuose šalies miestuose būsto kainos išaugo 0,4 procento. Tiesa, šie duomenys nepribloškia, turint omenyje, jog būsto kainos ir ankstesniais mėnesiais balansavo ties nulio riba.
Tačiau labiau suklusti verčia naujausi valstybės įmonės Registrų centro duomenys, kuriuos net pirmiau už šią įstaigą kelti viešumon suskubo kai kurios NT bendrovės. Registrų centro duomenimis, pirmąjį 2010 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, būsto (individualių namų ir butų) pirkimo ir pardavimo sandorių buvo sudaryta kone penktadaliu – 19 proc. daugiau. Tiksliau tariant, sandorių skaičius išaugo daugiau nei 2 tūkst.
Ar norintiems įsigyti būstą artimiausiu metu derėtų susirūpinti, kad pastaraisiais metais buvusi milžiniška pasiūla menksta? Iš pažiūros – ne, tačiau atidžiau pažvelgus – taip. Žurnalas IQ praskleidė statistiką.
Yra, bet nedomina
Įmonės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis įvardijo, kodėl skaičiai ne visada atspindi realią padėtį. Štai, Vilniuje, agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, liepą buvo apie 1 600 neparduotų naujos statybos butų. Bet, S. Vagonio teigimu, net apie 40 proc. jų nedomina pirkėjų. To priežastis – būstą stačiusios bendrovės ar projekto plėtotojos jau bankrutavusios arba yra restruktūrizuojamos.
„Suprantama, tokių būstų garantinė priežiūra – labai abejotina. Tad rinkoje yra pakankamai didelė nelikvidaus turto dalis, kuri velkasi tarsi balastas ir iškreipia realią būsto pasiūlos kreivę“, – teigė NT ekspertas S. Vagonis.
„Ober-Haus“ duomenimis, dar didesnė nelikvidaus arba riboto likvidumo naujų butų dalis yra Kaune. Ten net 60 proc. iš maždaug 750 šiuo metu neparduotų butų ar namų statė bendrovės, kurios bankrutavo arba joms iškeltos restruktūrizavimo bylos.
Panaši tendencija pastebima ir pajūryje. Anot „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovo Lino Juozaičio, dėl teisinių projektų plėtotojų problemų Šventojoje nelikvidžiais galima vadinti maždaug kas antrą naujai pastatytą ir iki šiol neparduotą būstą. Iš viso Šventojoje šiuo metu yra apie 240 laisvų butų.
Dėl restruktūrizuojamų NT bendrovių kai kurie būsto pirkėjai turi rimtų bėdų. Ypač tie, kurie pirko būstą dar nepastatytame name. Štai, Palangoje su „Pajūrio rezidencijos“ kvartalo plėtotoja – to paties pavadinimo įmone – teisiasi keli preliminarias sutartis sudarę ir avansus sumokėję gyventojai.
Jie pageidauja nutraukti sutartis ir atgauti savo lėšas, tačiau pertvarkoma NT projekto plėtotoja pinigų iš karto grąžinti nelinkusi. Būsto pirkėjai atsistojo į ilgą kreditorių eilę, iki šiol vyksta teismo ginčai. Teisės specialistai neatmeta, kad tokiais atvejais gyventojams gali ir nepavykti susigrąžinti visų sumokėtų pinigų.
„Restruktūrizavimo procedūros gali užtrukti iki penkerių metų. Todėl tikėtis, jog pavyks greitai atgauti savo pinigus, neverta“, – sakė advokatų profesinės bendrijos „MAQS Law firm Lietuva“ partneris Saulius Aviža.
Prastos naujienos greitai sklinda – dėl to vadinamų probleminių NT bendrovių parduodamas būstas kai kuriais atvejais nesuvilioja pirkėjų net ir pasiūlius solidžią 20 proc. nuolaidą.
„Tačiau, kad ir kaip būtų, tas būstas, kuris šiuo metu pastatytas, kada nors bus parduotas. Visuomet yra tam tikras pirkėjų segmentas, kuriems svarbiau kaina nei kokybė. Jei namas jau eksploatuojamas ir akivaizdžių broko ženklų nematyti, jis gali rasti savo pirkėją“, – teigė S. Vagonis.
„Ober-Haus“ atstovas neatmeta, kad šiuo metu esamas nelikvidus turtas ateityje pateks į finansiškai pajėgesnio savininko rankas – tai gali būti antrinė komercinio banko turto valdymo bendrovė ar banko surastas privatus investuotojas. Šie, norėdami brangiau parduoti būstą, turėtų papildomai prisiimti garantinius įsipareigojimus.
Pasiūlė neregėtą kainą
Nors išliekanti nemenka kritinė masė nelikvidžių būstų stabdo šios rinkos plėtrą, joje atsiranda naujų žaidėjų, pirkėjams siūlančių netradicinius sprendimus. Ir greitai sulaukia sėkmės.
Štai, informacinių technologijų įmonių grupės „Penki kontinentai“ antrinė bendrovė jai priklausančioje nenaudojamos gamyklos pastate sostinėje įrengė nestandartinius pigius butus, juos pavadino „loftais“.
Iš viso apie 2 tūkst. kv. m ploto būsto Šnipiškių rajone esančioje buvusioje Kuro aparatūros gamykloje buvo parduoti žaibiškai – per porą mėnesių. Pirkėjus suviliojo nedidelė butų kaina, siekusi nuo 2 tūkst. litų. Pigiausias 36 kv. m butas kainavo 72 tūkst., brangiausi 100–120 kv. m būstai parduoti už 300–360 tūkst. litų.
„Manome, kad šio projekto sėkmę lėmė novatoriškas pasiūlymas, ir, žinoma, nedidelė kaina. Ją galėjome pasiūlyti pirkėjams dėl to, kad mums nereikėjo statyti naujo pastato – tik jį modernizuoti“, – teigė bendrovės „Penki kontinentai“ projektų vadovas Andrius Voišnis.
Jis atmetė kai kurių NT specialistų nuogąstavimus, kad tokio būsto kokybė – abejotina. Pirmojo projekto Kuro aparatūros gamyklos teritorijoje sėkmė paskatino bendrovę „Penki kontinentai“ imtis naujų konversijos projektų. Šį rudenį į gyvenamosios ir komercinės paskirties patalpas bus pertvarkoma dar apie 10 tūkst. kv. m įmonei priklausančių pastatų.
Tiesa, bent jau būsto kainos kartelė bus pakelta – kainos prasidės nuo 2,5 tūkst. litų už kv. metrą. Projekto plėtotojai aiškina, kad statyboms bus naudojamos šiek tiek brangesnės medžiagos.
Pirkėjams būstą už itin nedidelę kainą buvusios „Vilniaus Vingio“ gamyklos administraciniame pastate prieš kelis mėnesius pasiūlė ir bendrovės „Norfos mažmena“ savininkų valdoma logistikos bei nekilnojamojo turto nuomos įmonė „Rivona“.
Iš pradžių skelbta, kad kainos modernizuotame pastate sieks nuo 1,5 tūkst. litų už kv. metrą. Tačiau didžiulis pirkėjų susidomėjimas verslininkus privertė pakoreguoti pasiūlymą – dabar skelbiama, kad būstas čia kainuos nuo 2,2 tūkst. litų.
„Šio projekto įgyvendinimą perkėlėme į kitus metus, kol kas ten toliau nuomojamos komercinės patalpos“, – sakė bendrovės „Rivona“ gyvenamojo būsto projektų koordinatorius Ernestas Pavarotnikas.
Nekilnojamojo turto specialistai teigia, kad šiuo metu sostinėje likvidžiausi tie 1–2 kambarių butai, kurių kaina neviršija 200 tūkst. litų. Dažniausiai pirkėjai pasirengę sumokėti iki 3 tūkst. litų už kv. metrą.
Tuo metu pajūrio kurortuose, bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, paklausiausi taip pat nedideli būstai, kurių kaina neviršija 150 tūkst. litų. Palangoje ir Šventojoje butų pirkėjai šiuo metu moka 3,5–4,5 tūkst. litų už kv. metrą.
Jau perka daugiau
Būsto sandorių pokytis, vnt.
| Metai | Individualūs namai | Butai | Iš viso |
| 2009 m. I pusmetis | 2381 | 6368 | 8749 |
| 2010 m. I pusmetis | 2488 | 8318 | 10 806 |
Šaltinis: valstybės įmonė Registrų centras
Stato mažiau
Pastatytų ir planuojamų statyti butų skaičius, vnt.
| 2007 | 2008 | 2009 | 2010 I pusm | |
| Vilnius | 6057 | 5615 | 1550 | 500-600 |
| Kaunas | 655 | 1101 | 898 | 100-200 |
| Klaipėda | 724 | 1136 | 1132 | 100-200 |
| Šiauliai | 120 | 84 | 0 | 0 |
| Panevėžys | 154 | 72 | 0 | 0 |
Šaltinis: „Ober-Haus
