„Variantas, kuris atėjo iš Vyriausybės, nelabai gerai sutinkamas ir bus bandoma pasiūlyti nustatyti, kad yra Nekilnojamo turto mokesčio tarifas nuo 0,05 iki 4 proc. už turto vertę ir tą konkretų procentą galės pasirinkti pačios savivaldybės, atsižvelgdamos į tam tikrus kriterijus“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Sutinku, kad viršutinė riba yra per aukšta, bet pats principas, kuris yra dabar pasikeitęs, apie kurį šiandien kalbėsime ir diskutuosime komitete, yra tai, kad savivaldybės turi laisvę nustatyti (tarifą – ELTA). Man atrodo, kad tai yra geriau, negu bandyti centralizuotai visoje Lietuvoje taikyti vienodą taisyklę visokiam turtui“, – tvirtino jis.
Politiko manymu, apatinė NT tarifo riba galėtų būti 0, nes tuomet savivaldos, skatindamos atsikraustyti gyventojus, galėtų išvis nerinkti NT mokesčio. O 4 proc. viršutinė riba, anot jo, yra nukopijuota nuo žemės mokesčio įstatymo, siekiant taikyti ją apleistam turtui.
„Viršutinė riba, 4 proc., yra nukopijuota nuo žemės mokesčio įstatymo, (...) kad apleistą, mažiau valdomą turtą būtų galima apmokestinti. Kalbant apie žmonių privatų būstą, tokių pavyzdžių labai nedaug, tai vienetiniai pavyzdžiai, kurie miestuose yra apleisti. Daugiausiai tokio turto yra komercinės paskirties ar apskritai negyvenamo“, – sakė V. Mitalas.
„Nesu ir niekada nebuvau NT mokesčio fanas, tik vertinu, kad kolegos sutiko žengti dar vieną žingsnį ir padaryti taip, kad pati savivalda spręstų šiuos klausimus. Liko tik susitarti, kiek tiksliai ji gali nuspręsti, nes tiek apatinė, tiek viršutinė riba yra kvestionuotinas dalykas“, – tikino jis.
Trečiadienį Seimo BFK priims sprendimą dėl Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimo bei apsispręs dėl jam pateiktų parlamentarų siūlymų. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
BFK pirmininkas M. Lingė tvirtino, kad su koalicijos partneriais buvo tartasi dėl galimų korekcijų, kurios leistų konsoliduoti didesnę paramą minimam projektui.
M. Lingė praeitą savaitę pasiūlė sudaryti galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo. Jo registruotame siūlyme numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nusistatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.
Politikas tikino siūlantis vadovautis žemės mokesčio analogija, kuomet mokestis renkamas į savivaldybių biudžetus, o jos pačios nusistato tarifus 0,01–4 proc. intervale.
Vyriausybės pateiktame Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Lietuvos bankas (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.
Taip pat BFK apsispręs dėl Seimo narių Andriaus Palionio, Jono Pinskaus ir Valiaus Ąžuolo siūlymo neapmokestinti NT, kuris yra naudojamas žemės ūkyje.
