Ir nors pripažįstama, kad už daugiabučių renovacija atsakinga Aplinkos ministerija deda nemažai pastangų, pats atliekamų darbų finansavimo modelis yra išsisėmęs, tikina Lietuvos šilumos asociacijos (LŠA) prezidentas Valdas Lukoševičius.
„Šiandieną yra per 30 tūkst. daugiabučių, kuriuos reikia renovuoti. Akivaizdu, kad dalis iš jų bus jau ne renovuojami, o griaunami, nes tiesiog nesulauks savo eilės“, – Eltai teigė LŠA prezidentas.
V. Lukoševičiaus teigimu, šiuo metu Lietuvoje per metus sutvarkoma apie 300–400 daugiabučių. Ir tai, akcentuoja jis, yra per mažai, kad būtų pasiekti iškelti ambicingi tikslai.
„Dabartinis modelis išsikvėpė. Reikia jį perkrauti. Renovacijai reikalingas naujas postūmis. Ministerija deda dideles pastangas, bando efektyvinti, skatindama skydinę renovaciją – tai teisingas sprendimas, tačiau reikia stabilaus finansavimo ir didesnio aiškumo“, – sakė jis, akcentuodamas, kad dažnai stringančios renovacijos priežastimi būna nepastovus ir ne itin aiškus finansavimas.
„Prieš priimdamas sprendimą dėl renovacijos gyventojas turiu žinoti, kiek jam tiksliai tai kainuos“, – sakė V. Lukoševičius.
Todėl, jo teigimu, tam, kad būtų pasiektas tikras proveržis daugiabučių renovacijų klausimu, reikia didesnio valdžios susitelkimo ir ypač stabilesnio finansavimo.
„Būtina užtikrinti stabilų subsidinės dalies finansavimą – jis negali trūkčioti“, – teigė V. Lukoševičius.
Apskritai, tęsė jis, reikėtų pereiti prie kitokio finansavimo modelio.
„Finansavimas, pavyzdžiui, galėtų būti skiriamas už vieną kvadratinį metrą. Galėtų būti už vieną kvadratinį metrą nustatyta tam tikra fiksuota suma. (...) Kiekvienas tada žinotų, kad už kvadratinį metrą gaus, pavyzdžiui, 600 eurų, jeigu kainuoja brangiau – jis turės prisidėti iš savų. Žodžiu, būtų investuojama taip, kaip į saulės bateriją ar šilumos siurblį. Dabar finansavimo modelis yra negeras, jis neveikia“, – konstatavo V. Lukoševičius.
Ministras tikina, kad dėl daugiabučių renovacijos Lietuva tapo pavyzdžiu Europoje
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sutinka, kad renovacijos procesą Lietuvoje pristabdo cikliškas pinigų skirstymas. Tačiau, leidžia suprasti jis, tai yra neišvengiama ir nuo valstybės mažai priklausoma, mat, finansinį resursą garantuoja Europos Sąjunga (ES).
„Renovacijai reikia labai didelių pinigų ir jie šiuo metu dažniausiai yra europiniai. Europiniai pinigai ateina dozėmis, todėl kartais susidaro dideli laiko tarpai. Sutinku, tai nėra labai patogu, nes tenka planuoti pagal tai, kada ateina pinigai. O kai jie ateina, tada dar praeina laiko, kol pinigai įforminami, užsakomi, paleidžiami. Taip nebūtų, jei pinigai būtų tiesiog iš biudžeto“, – Eltai sakė ministras, leisdamas suprasti, kad bent jau artimiausiu metu finansavimo šaltinis neturėtų keistis.
Tačiau, pažymėjo jis, dėl kritikos susilaukiančio finansavimo modelio pokyčių bus.
„Jau nuo kito renovacijos kvietimo pradedame finansuoti ne procentą nuo nupirktos viešųjų pirkimų sumos, bet organizuosime apmokėjimą už kvadratinį metrą. Valstybė atsitraukia nuo didelės priežiūros ir tiesiog pasako, kad už konkretaus dydžio namo kvadratinį metrą gyventojas gauna konkrečią paramą. Tada valstybė racionaliau planuoja savo pinigus, o gyventojai ir rangovai žino, kiek valstybė juos rems“, – sakė S. Gentvilas.
Todėl ministras optimistiškai žvelgė į tolesnes daugiabučių renovacijos perspektyvas. Jei besibaigiančiais metais renovuota apie 400 namų, S. Gentvilo teigimu, jau 2025 m. užbaigiamų darbų mastai turėtų kaip reikiant įsisukti.
„2025 m. planuojame, kad per metus bus užbaigiama renovuoti apie 1000 namų“, – sakė ministras.
Apskritai, tęsė S. Gentvilas, sakyti, kad Lietuvoje daugiabučių renovacijos projektas įstrigo, nėra teisinga. Jo teigimu, greičiau yra net priešingai – tereikia, pažymi ministras, pažiūrėti į platesnį Europos kontekstą. O čia, įsitikinęs jis, daugiabučių renovavimo klausimu Lietuva yra tapusi pavyzdžiu ne vienai valstybei.
„Nesutinku, kad renovacija stagnuoja. Lietuvoje, pasitelkus valstybinę paramą, jau yra renovuota 10 proc. šalies daugiabučių. Ir tai yra viena sėkmingiausių valstybinių renovacinių programų Europoje – iš mūsų daug kas mokosi“, – sakė S. Gentvilas.
„Pavyzdžiui, bulgarai mums labai pavydi tokios programos, nes jie neturi nieko panašaus“, – pridūrė ministras.
Tačiau, neslepia ministras, renovacijos procesas galėtų būti spartesnis. Dar sklandesniam daugiabučių renovavimui, tęsia S. Gentvilas, reikėtų ne tik stabilesnių finansinių šaltinių, tačiau ir lengvesnio sutarimo tarp ilgą laiką neremontuotuose būstuose gyvenančių asmenų. O sutarimui, akcentuoja jis, nepadeda atsirasti tiek Lietuvoje susiklosčiusi tradicija kone kiekvienam piliečiui turėti savą būstą, tiek to būsto teisinis reglamentavimas.
„Kas, galbūt, galėjo būti Lietuvoje padaryta kitaip 1990-aisiais... Galėjo būti įsteigtos namų asociacijos. Gyventojai būtų galėję tapti tų asociacijų dalininkais. Tada bankams ir valstybei būtų buvę žymiai lengviau turėti kontaktą su vienu juridiniu asmeniu ir finansuoti tą vieną juridinį asmenį, o ne 50 ar 60 butų“, – sakė ministras, užsimindamas, kad ir šiuo klausimu artimiausiu metu ketinama pateikti pasiūlymų.
„Mūsų planas kitais metais pasiūlyti projektą iš dalies spręsti šią problemą“, – apibendrino S. Gentvilas.
Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra renovuota 3723 daugiabučiai, tai sudaro 12,4 proc. visų daugiabučių šalyje. Lyderės pagal renovuotų daugiabučių dalį yra Birštono (60 proc.), Druskininkų (41 proc.) ir Palangos miesto (40 proc.) savivaldybės.
