Ekspertas skaičiavo, kad kalbant apie Lietuvą, Lenkiją, Estiją ir Latviją, šių šalių gyventojai daugiausia pinigų išleidžia būstui ir maistui, o trejetuką pagal išlaidas užbaigia transportas.
Štai išlaidos namų reikmėms svyruoja nuo 14 iki 24 proc., maistui – nuo 15 iki 23 proc., transportui nuo 10 iki 17 proc., laisvalaikiui – nuo 7 iki 11 proc., viešbučiams, maitinimo paslaugoms – 3-10 proc., alkoholiui ir tabakui- 4-8 proc.
Lentelės apačioje galima matyti ir dalykus, kuriems skiriama mažiausiai lėšų. Tai – sveikatos apsauga (3-6 proc.), komunikacijos (2-3 proc.) ir išsilavinimas (2 proc.)
„Konkrečiai Lietuvoje žmonės su namais susijusioms išlaidoms (nuomai, komunaliniams mokesčiams, elektrai ir pan.) išleidžia apie 14 proc.- 15 proc., o Lenkijoje šis skaičius siekia per 20 proc. Tačiau štai maistui, lyginant su lenkais, lietuviai išleidžia daug daugiau – kažkur apie 23 proc., o Lenkijoje žmonės maistui išleidžia maždaug 8 proc. mažiau nei mes, apie 15 proc.“, – išlaidas lygino ekspertas ir tikino, kad per dešimtmetį, nuo 2009 iki 2019 m., nemažai padidėjo ir išlaidos, išleidžiamos viešbučiams bei laisvalaikiui.
„Reikia nepamiršti, kad į šį skaičių dėl viešbučių, įeina, tarkime, ne tik lietuviai, tačiau ir į šalį atvykstantys asmenys. Žinoma, pragyvenimo lygis Lietuvoje taip pat gerėja“, – svarstė F. V. Razvadauskas.
Nors, eksperto teigimu, lietuvių išlaidos būsto reikmėms siekia apie 14 proc. ir dažnu atveju patiems atrodo nemažos, palyginus su kitomis Vakarų šalimis, jos išties nedidelės.
„Lietuviai tikrai tam daug neišleidžia. Jeigu lyginsime su kokia vakarų Europos šalimi, tarkime, Belgija, Antverpenu, tai ten žmonės būsto reikmėms išleidžia apie 26 proc. gautų pajamų, o lietuviai vos 14 proc.
Mums gal atrodo, kad mes išleidžiame daug, tačiau taip nėra. Iš dalies, mūsų atlyginimai nėra dideli, bet yra toks dalykas, kad jei žmogus daugiau nei 30 proc. pajamų išleidžia būstui, reiškia, kad tas miestas ar ta šalis yra brangi“, – sakė jis.
Analitikas atsiminė ir Lietuvos gyventojų išlaidų pokyčius, kurie buvo stebimi 2008-2009 metais, krizės metu. Jo teigimu, tuo metu išlaidos ne pirmiausios būtinybės daiktams ir paslaugoms krito taip smarkiai, kad kreivės smigte smigo žemyn.
„Tai pramogos, išlaidos viešbučiams. Žinoma, dabar visi kalba apie artėjančią krizę, tačiau, ko gero, jei ji ateitų, tendencijos dėl išlaidų pramogoms ir viešbučiams vėl smarkiai kristų. Taip pat prie to galima priskirti ir išlaidas namų ūkiui, elektronikos prekėms ir panašiai, viskam, kas neįeina į maistą ir būstą“, – teigė jis ir patikslino, kad kalbama apie to meto 3-4 proc. išlaidų smukimą, tačiau nereikėtų susidaryti įspūdžio, kad tai, mažas skaičius, mat kritimas buvo itin staigus ir įvyko greitai.
Specialistas tikino, kad remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, iš gyventojų išlaidų kitimo galima daryti ir tam tikras išvadas apie artėjantį sunkmetį.
„Iš dallies kažkiek galime spręsti. Žinoma, mums reikia remtis istoriniais duomenimis, kaip skaičiai kito anksčiau, ar tai nėra nedidelis pakilimas ar nusmukimas, tačiau tokia galimybė yra“, – teigė jis.
Paklaustas, ar šiandien susipažinus su gyventojų išlaidų analizėmis galima matyti tam tikras gresiančias ekonomikos problemas, jis tikino, kad kol kas horizonte ramu, nors nemažai klausimų kelia ir pasaulyje siaučiantis koronavirusas.
„Ekonomika Lietuvoje toliau auga, todėl kardinalių pokyčių mums būti neturėtų. Visgi, jeigu bus globalūs efektai, taip pat ir koronaviruso efektas, jei jis tęsis ilgai, tai gali paveikti mūsų išlaidas.
Dabar mes gyvename globaliame pasaulyje ir esame priklausomi nuo vienas kito. Visgi kol kas viskas atrodo teigiamai“, – prognozavo specialistas.
