Praėjusią savaitę ECB Valdančioji taryba nusprendė tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Nuo gegužės 10 d. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma didinama iki 3,75 proc., o palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4 proc. ir 3,25 proc.
Būsto rinkos padangėje kylančios palūkanos nėra gera žinia. Keliamos bazinės palūkanų normos veikia EURIBOR, su kuriomis susietos ir gyventojų būsto paskolos.
„Tie, kurie šiandien žiūri jau pastatyto būsto, tai, savaime suprantama, jiems jau ta palūkanų norma labiau juntama ir dalis jų, vis dėlto, nusprendė kažkiek palaukti iki tol, kol bus aiškesnė situacija rinkoje“, – teigia „INREAL“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
„SEB“ banko duomenimis, per du šių metų mėnesius kredito įstaigos suteikė 7 procentais mažiau paskolų gyventojams nei pernai. Mažiau skolinta ir būstui. Bankuose už būsto kreditus palūkanos jau siekia 5 procentus.
„Jeigu istoriškai palūkanoms žmonės išleisdavo apie 1 procentą nuo visos šalies darbo užmokesčio fondo, tai jau pirmą ketvirtį ūgtelėjo iki 3 procentų. Iš esmės, tai yra 2 procentai nuo viso darbo užmokesčio fondo. Iš dalies, tai yra nemažai“, – teigia „SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Nors skolintis ūpas mažėja, būsto kainos Lietuvoje tarsi įšalusios. Latvijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Švedijoje būstas jau pinga.
„Paskutinių kelių mėnesių kainos pernelyg nesikeitė. Visuomet egzistuoja kažkokios korekcijos konkrečiuose projektuose, konkretaus turto kainų pokyčiai, tai yra nuo pardavėjo sprendimo pagal rinkos reakciją į pardavimo kainą“, – pasakoja „INREAL“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
„SEB“ bankas prognozuoja, kad būstas šiemet Lietuvoje pigs nebent 5 procentais. Tai yra mažai, turint galvoje, kad Vilniuje per dvejus metus butai pabrango 50 procentų.
„Kodėl nekrenta? Nes nėra skubos pardavėjams. Darbo rinka yra pakankamai stabili vis dar, pajamų augimas jis irgi buvo. Tai žinot, nėra kažkokio finansinio streso, kuris verstų parduoti turimą turtą“, – teigia T. Povilauskas.
Anot „SEB“ banko ekonomisto, būsto kainas toliau veiks Europos centrinio banko keliamos palūkanų normos, o padidinimų dar gali būti ne vienas.
„Dar bus palūkanų didinimas ir birželį, ir liepą, tai yra, dar po 25 bazinius punktus gali būti didinama iki 3,7 procentų“, – teigia jis.
Griežtinti pinigų politiką, anot ekspertų, verčia nebe prekių infliacija, o brangstančios paslaugos, tačiau centrinis bankas kartu rizikuoja valstybes išstumti į recesiją, kai šalies ūkis nebeauga du ketvirčius iš eilės. Ekonomistai mano, kad Lietuvoje nuosmukis tesis visus metus.
„Infliaciją sustabdyti centrinis bankas gali, iš esmės, tik sukeldamas recesiją. Ir nors to, galbūt, tiesiogiai nepasako, bet per itin griežtą pinigų politiką, per pinigų kainos didinimą, per pinigų pasiūlos mažinimą – įvairiausiais kanalais stabdo ekonomikos auginimą, stabdo kainų augimo lūkesčius, stabdo atlyginimų auginimą, gali sukelti nedarbo lygio didėjimą“, – aiškina N. Mačiulis.
Finansų ministrei kylančios palūkanos krize nekvepia ir ekonomikos prognozės ji nekeičia. Anot jos, šalies BVP šiemet augs arba mus arti nulio.
„Natūralu, kad palūkanų normų kėlimas visą laiką yra susijęs su tam tikru ekonominiu sulėtėjimu, todėl, kad pirmą metų pusę atrodys sudėtingiau, tą esam įsidėję į savo projekcijas“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Recesija neturėtų sutrukdyti ir kainų kėlimo lėtėjimui, bent jau taip mano ekonomistas T. Povilauskas.
„Jeigu energetika laikysis bent jau panašiai kaip yra dabar, tai mes grubiai linkstam manyti, kad infliacija sumažės“, – teigia jis.
„SEB“ bankas prognozuoja, kad dėl palūkanų ir kitų veiksnių infliacija šiemet sieks 9 procentus, kas yra du kartus mažiau nei pernai.
