Oficialiai pastatas buvo pristatytas vasario 2 dieną. Ceremonijos metu Australijos generalinis gubernatorius seras Peteris Cosgrove‘as jį pavadino „pačiu gražiausiu sulamdytu popieriniu maišeliu, kokį jam yra tekę matyti“. „The Daily Telegraph“ žurnalistė Miranda Devine, pati kadaise studijavusi architektūrą, komplimentų, švelniai tariant, pašykštėjo. Galutinį rezultatą ji pavadino „LDS apsivalgiusiu Escheriu“. Ir dar blogiau: „Nevykėlio bandymu be menkiausios išmonės atkartoti Gaudi“.

Kad ir kaip ten bebūtų, nuomonių įvairovė tik prisideda prie F. Gehry statinio populiarumo. Siūlome su šiuo architektūros stebuklu susipažinti iš arčiau.

Iš toliau apžiūrint rytinę pastato fasado pusę žurnalistės kritika, deja, atrodo visai teisinga. Raibuliuojančios rudų plytų bangos patraukia dėmesį vien dėl architektūrinės dramos, kuri, prisimenant architekto pomėgį daugiau dėmesio skirti formai, o ne funkcijai, jau nebestebina.

Pastatas atrodo labai sunkus. Viršutinę jo dalį sudaro dvi didžiulės „suglamžytos“ dalys, desperatiškai bandančios susitikti pačiame pastato centre. Centrinė pastato dalis neveltui atrodo suspausta iš šonų (galbūt šiuo atveju tikslesnis žodos būtų susiraukšlėjusi). Nenoromis peršasi mintis, kad vieną dieną jį tiesiog įsmuks. Toks architekto sprendimas gana keistas – statinys atrodo itin nestabilus ir nepatikimas. Pastato apačia – panašių netaisyklingų formų tripticho viršuje suformuotos plytų „raukšlės“, o pavienių elementų tarpusavio ryšiai atrodo mažų mažiausiai atsitiktiniai.

Be to, panašu, kad pastato langai serga ta pačia liga kaip ir ne mažiau ekstravagantiškas architekto kūrinys Las Vegase – Lou Ruvo smegenų sveikatos centras. Langų forma ir puošmenos visiškai paprasti, todėl jie drastiškai kontrastuoja su organiškais juos supančių sienų linkiais. Maža to, kontrastas ne tik vizualus – specialistai perspėja, kad ateityje gali kilti rimtų bėdų dėl jų priežiūros: teks pasukti galvą, kaip užtikrinti kad vanduo nepatektų tarp plytų ir plieno rėmų.

P. Cosgrove‘o pastaba apie „patį gražiausią popierinį maišelį“, statinį apžiūrėjus iš arčiau, skamba tikrai įtikinamai. Žvelgiant į plytas, peršasi mintis, kad iš jų galima sudėlioti praktiškai viską – net ir tokias lakias ir minkštas formas. Subtili plytų jungimo įvairovė kuria žaismingo paviršiaus įspūdį ir patvirtina jau seniai žinomą tiesą, kad ir iš plytų įmanoma sukurti netikėtų formų. Šiuo atveju sekama O‘ Donnellio ir Tuomey pavyzdžiu, kurie suprojektavo įspūdingą studentų centrą Londono ekonomikos mokyklai.

Šilta plytų tekstūra – subtili atsvara daugumos moderniųjų statinių plieno ir stiklo šalčiui. Bėda ta, kad ji kainuoja, ir labai brangiai: 320 tūkst. plytų suklotus tokiais sudėtingais kampais, kad vienas geriausių Australijos mūrininkų netgi buvo priverstas atsisakyti pensijos ir prisidėti prie sklandaus projekto finalo. Iš viso šio pastato statybos kainavo net 140 mln. dolerių (123,74 mln. Eur).

Deja, pastato interjeras neturi nieko bendro su stulbinančia jo išore. Chaotiška metalo struktūra, puošianti laiptus, atrodo pasirinkta neturint jokios aiškios vizijos ar tikslo. Atrodo tarsi tenorėta užpildyti erdvę ir padidinti statybų biudžetą. Pagrindinio įėjimo koridorius atrodo kaip kreivų veidrodžių (tiksliau plieno plokščių) karalystė. Galbūt atrodo neblogai, bet tik pagalvokite, kiek laiko ir pastangų reikia tų plokščių blizginimui – ir taip kiekvieną dieną.

Pirminį chaosą kompensuoja vieno iš architekto mokinių suprojektuotos ovalo formos klasės. Kiekvieną sudaro po 150 laminuotų masyvių medžio luitų (kiekvienas sveria po 2 tonas). Stiklo intarpai užtikrina, kad patalpose niekada nepritrūks šviesos. Nors šios skulptūras primenančios erdvės ir atrodo neturinčios nieko bendro su pastato išore, visi sutinka, kad tai bene sėkmingiausias pastato elementas.

Sidnėjaus technologijų universiteto pastatas – akivaizdus įrodymas, kad riba tarp rizikingo architektūrinio nuotykio ir nevykusio eksperimento yra itin slidi. Nors pastato vertinimai ir skiriasi, aišku viena: suglamžytą popierinį maišelį primenantis statinys Sidnėjaus „Ultimo“ rajone tikrai neliks nepastebėtas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)