„Būsto įperkamumas yra Lietuvos gyventojų rūpestis. Vilniuje perkant vidutinį butą, nebeužtenka 7 metinių algų, kas yra normalus rodiklis, kiek maksimaliai turėtų reikėti. Vidutinis Vilniaus butas kainuoja 7,5 vidutinio vilniečio metinių pajamų, reiškia vilniečiai nebegali įpirkti būsto, nuomos rinka yra prasta“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė S. Gentvilas.
„Įnašui reikia turėti beveik 20 tūkst. eurų, kad pradėtum galvoti apie pirkimą ir reikia kalbėti apie valstybės politiką šioje srityje. Turime turėti saugią būsto aplinką, kad tinkamo standarto būstą galėtų įpirkti vidurinioji klasė, nes šiandien būstas tapo per brangus Vilniuje, kurortinėse vietovėse, kai kuriuose didmiesčiuose, bet ne visur tai didelė tema, nes kai kurie regionai yra tuštėjantys“, – aiškino jis.
S. Gentvilas pažymėjo, kad Aplinkos ministerija planuoja pasiūlyti teisę savivaldybėms suteikti nekilnojamo turto (NT) vystytojams žemę nemokamai mainais į tai, jog toje vietoje būtų statomi butai nuomai, o kaina juose – reguliuojama.
„Ką mes planuojame Aplinkos ministerijoje turėdami Nacionalinę žemės tarnybą, žemės politiką pasiūlyti, tai teisę savivaldybėms suteikti NT vystytojams žemę nemokamai mainais į tai, kad būtų statomi butai nuomai, sureguliuojama nuomos kaina. Tai tradicinė praktika Europos valstybėse, JAV, kai viduriniosios klasės gyventojams iki kažkurių pajamų pasiūlomi savivaldybės būstai“, – sakė liberalas.
„Vystytojai, kurie vysto, gauna žemę ir kitas nuolaidas tam būstui reguliuojamai nuomai pirkti, nes šiandien Vilniuje butą išsinuomoti kainuoja 700–800 eurų, tai pasiūla yra pagrindinis stabdis, nes Vilniuje atsikraustė daug baltarusių, yra Ukrainos pabėgėlių, planuojama Vokietijos brigada. (...) Spaudimas Vilniui bus didelis, o ne visi gali išmokėti. Tai yra nesąžininga, kad žmonės per daug išleidžia būstui, tai mums reikia valstybės mastu ieškoti sprendimų“, – kalbėjo jis, pridūręs, kad Lietuvoje 16 proc. gyventojų turi būsto paskolas.
Aplinkos ministerijoje nuo šių metų pradžios įkurta Būsto politikos grupė, kuri rengia būsto prieinamumo gerinimo strategiją ir ieškos būdų gerinti sąlygas įsigyti nuosavą būstą, sprendžiant ir finansinės paramos problemas.
S. Gentvilas anksčiau yra teigęs, kad daug žmonių neišgali įsigyti ir pagerinti savo būsto, trūksta socialinių butų bei paramos būsto įsigijimui, nepakanka nuomojamo būsto, apie 20 proc. jo nuomojama šešėlinėje rinkoje.
Jis taip pat kalbėjo, kad šiemet yra baigtas valstybinės žemės perdavimas savivaldybėms, kurios tapo maždaug 112 tūkst. ha žemės patikėtinėmis. Dėl to turėtų paspartėti žemės nuomos, panaudos, įvairių sutikimų derinimo klausimai, bus galima išsinuomoti žemę prie apleistų, nebaigtų statyti, žemės paskirties neatitinkančių pastatų.
Praėjusių metų pabaigoje Seime priėmus Statybos įstatymą, sumažintas statybą leidžiančių dokumentų bei projektavimo etapų skaičius, racionalizuotas infrastruktūros plėtros ir statybos valstybinėje žemėje mokesčių mokėjimas, nustatytos aiškesnės pastatų paskirtys.
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalios reikalavimas, kad nauji visuomeniniai pastatai turi būti statomi, naudojant bent 50 proc. organinių medžiagų.
Šiuo metu taip pat rengiamas ir naujas Statybos kodeksas, kuris išgrynins ir apims visus dabar galiojančius 60 statybos techninių reglamentų.
Priedangos negalės bus privatizuojamos
Aplinkos ministras teigia, kad po gyvenamaisiais daugiabučiais esančių priedangų nebus leidžiama pardavinėti ir rakinti, jos turės būti laisvai prieinamos visiems gyventojams.
„Pačių priedangos patalpų nebus galima nei pardavinėti, nei užrakinti. Ji turės būti prieinama to namo gyventojams, nes priedangos turi būti sukurtos 60 proc. to pastato lankytojų arba gyventojų, tai turi būti bent po pusantro metro gyventojui ar lankytojui“, – „Žinių radijuje“ ketvirtadienį kalbėjo S. Gentvilas.
Pasak ministro, priėmus Statybos techninį reglamentą (STE) sukonkretintos techninės sąlygos priedangų įrengimui, todėl dabar statytojai geriau žino, kaip jas reikės įrengti ir ruošiasi į tai investuoti.
Pagal naujus reikalavimus, priedanga privalės būti po žeme, be langų, su papildomais dviem įėjimais, minimalus gyventojui skiriamas plotas turės būti 1,5 metro, slėptuvėje turės būti užtikrintas elektros tiekimas.
„Priedangos buvo jau projektuojamos ir pernai (...) Bet dabar yra sukonkretintas tiesiog, išsidiskutavus su savivaldybėmis, pasižiūrėjus tarptautinę praktiką su Vidaus reikalų ministerija, su kariuomene, su civilinės saugos ekspertais apsibrėžus, kad nebūtų per brangu, kad būtų pozityvu ir pakankama pasislėpti tas 3–5 valandas nuo stichinės nelaimės, karinės agresijos“, – teigė S. Gentvilas.
ELTA primena, kad 2024 metų vasario 28 dieną įsigaliojusiu Statybos techninį reglamentu (STE) nustatyti reikalavimai priedangų įrengimui naujos statybos statiniuose, jau pastatytiems pastatams teikiamos rekomendacijos.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms, šalyje įkurtas per 3,3 tūkst. priedangų tinklas, kuriame tilptų 912 tūkst. (apie 31 proc.) gyventojų.
Taip pat, 12 savivaldybių jau pasiekė ir Vyriausybės iškeltą tikslą, numatantį, kiek gyventojų pavojaus atveju galėtų rasti saugų prieglobstį (60 proc. miestų savivaldybėse ir 40 proc. rajonų savivaldybėse).
Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos savivaldybei privalo teikti informaciją apie statinius ir patalpas, kurie gali būti parenkami priedangoms įrengti, ir sudaryti galimybes neatlygintinai jomis naudotis.
