Jo teigimu, valstybė būsto prieinamumo gyventojams stiprinimui iki šiol skiria per mažai dėmesio.
„Valstybė nėra identifikavusi, kad yra viešo intereso objektas: kad būstas būtų įperkamas, kad gyventojai turėtų tinkamo standarto būstą, kad benamystė būtų irgi valstybės problema“, – ketvirtadienį nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje „Core“ sakė S. Gentvilas.
„Reikia valstybės intervencijos, kuri pasireikštų keletu krypčių“, – teigė jis.
Anot S. Gentvilo, pirmiausia reiktų „lengvinti būsto nuosavybę“, „normuoti galimybę“ būstą įsigyti su mažesniu įstatiniu kapitalu, pirmiausia – didmiesčiuose.
Dar jis pažymėjo, jog paramos būstui schema turėtų būti perorientuota iš regionų į didmiesčius.
„Kur realiai yra būsto įperkamumo problema“, – teigė ministras.
Pasak jo, taip pat Lietuvoje svarbu stiprinti nuomos galimybes.
Jo teigimu, nuomos rinka šiuo metu nėra paranki investuotojams, taip pat, dėstė S. Gentvilas, ji nesaugi šeimoms su vaikais, kurios norėtų nuomotis ilguoju laikotarpiu, kadangi nėra garantijos, jog nuomotojas iškeldins ar neproporcingai pakels nuomą.
„Mums reikia apsaugoti ir pasakyti, kad būsto nebūtina įsigyti, bet turi būti saugu jį nuomotis. Turi atsirasti galimybės gyvenant ilgai privačiame nuomojamame būste, (...) kad jei savininkas nori išparduoti turtą, kad valstybė jį nupirktų ir išlaikytų tą gyventojo būstą“, – sakė S. Gentvilas.
Daugiau instrumentų formuoti būsto politiką ketinama siūlyti suteikti ir savivaldai, dar teigė jis.
„Trečioji kryptis yra savivaldybių instrumentų sukūrimas, nes savivalda nuo šiol valdydama žemę turi eiti į privačias partnerystes su NT vystytojais ir kalbėti apie pasiūlos sukūrimą prieinamam būstui tiek miestuose, kur yra labai karšta, tiek regionuose, kur nėra pasiūlos“, – sakė S. Gentvilas.
Ministras paminėjo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos studiją, esą atskleidusią, jog Lietuvoje būstas „tapo brangiausias per pastarąjį laikmetį“, trūksta socialinio būsto.
Be to, akcentuoja jis, 94 proc. šalies būstų yra privatūs.
„Viena vertus, tai gerai, nes savininkas visada gins šitą šalį, bet, kita vertus, ar tikrai proporcinga, kad 94 proc. būsto fondo yra privati nuosavybė“, – sakė ministras.
Ministro duomenimis, be kita ko, būstui Lietuvoje skiriama 15 proc. išlaidų, kas reiškia, jog daug gyventojų neišgali įsigyti ir pagerinti savo gyvenamosios vietos.
„Infliacija yra didelė, o būsto standartas žemas. Ir mums akivaizdu, kad gal neturime lūšnynų, kaip kitos besivystančios šalys, bet mums iš principo reikia ieškoti, kaip atnaujinti Lietuvoje esantį būstą“, – tęsė jis.
Pasak S. Gentvilo, nuo šių metų, Aplinkos ministerijoje sukurta būsto formavimo politikos grupė, jai Finansų ministerija skyrė finansavimą Lietuvos būsto strategijai paruošti.
Anonsuodamas kitus ateities NT sektoriaus reguliavimo pokyčius S. Gentvilas teigė, jog bus tęsiamas Statybos kodekso kūrimas, remiantis EBPO rekomendacijoms bus mažinamas statybos leidimų kiekis, konsoliduojamas statybos atestatų skaičius.
Be to, Seimo pavasario sesijoje Aplinkos ir Kultūros ministerijos ketina siūlyti, jog statyboms į paveldosaugos sąrašus įtrauktose vietovėse nereiktų Kultūros paveldo departamento leidimo, jis atliks tik vertinimą.
Dar, pasak ministro, pavasarį parlamentui bus siūloma reformuoti garažų, sodininkų ir pan. bendrijas, sukurti naują juridinę formą, skirtą „nuosavybės teise valdyti bendrojo naudojimo objektus“.
